Tad kiek pajamų per mėnesį reikia vienam žmogui, porai ir šeimai su dviem vaikais, kad statistiškai jie nepatektų į skurdo riziką? Ir ar nuo jos tikrai apsaugo minimali alga arba vidutinė pensija?
Valstybės duomenų agentūros (VDA) išankstiniais duomenimis, šiemet skurdo rizikoje gyvena 20 proc. Lietuvos gyventojų. Prieš metus ši dalis siekė 22,6 proc.
Iš pirmo žvilgsnio tai gera žinia – rodiklis sumažėjo. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kiek žmonių vis dar lieka žemiau šios ribos.
„20 proc. – tai yra penktadalis Lietuvos gyventojų, tai maždaug kaip Vilniaus gyventojų skaičius“, – komentuoja jis.
Vadinasi, nors padėtis pagerėjo, skurdo rizikoje vis dar gyvena kas penktas šalies žmogus.
Vienam žmogui – 746 eurai, šeimai su dviem vaikais – 1567 eurai
Vienam gyvenančiam žmogui skurdo rizikos riba šiemet siekia 746 eurus per mėnesį. Jeigu tokio žmogaus vidutinės mėnesio pajamos per metus nesiekia šios sumos, statistiškai jis patenka į skurdo riziką. Tačiau šios sumos gali nebūtinai pakakti visoms būtinoms išlaidoms.
„746 eurų nereikėtų suprasti kaip minimalaus pragyvenimo dydžio ar sumos, kurios būtinai pakanka žmogaus pagrindiniams poreikiams patenkinti. Šis rodiklis parodo asmens pajamų padėtį, palyginti su kitų šalies gyventojų pajamomis“, – tikina VDA.
Kartu gyvenantiems žmonėms riba skaičiuojama kitaip, nes jie gali dalytis būsto, šildymo, elektros ir kitomis bendromis išlaidomis. Pirmajam suaugusiajam skaičiuojama visa 746 eurų suma, antrajam – pusė jos, o kiekvienam vaikui iki 14 metų – 30 proc. šios sumos.
Todėl dviem kartu gyvenantiems suaugusiesiems skurdo rizikos riba siekia 1119 eurų per mėnesį. Dviejų suaugusiųjų ir dviejų jaunesnių nei 14 metų vaikų šeimai – 1567 eurus. Jeigu vaikai jau sulaukę 14 metų, šeimai taikoma riba būtų didesnė. Na, o skaičiuojami ne vien atlyginimai.
„Vertinamos visos namų ūkio piniginės disponuojamosios pajamos, o ne tik darbo užmokestis ar viena konkreti išmoka“, – pabrėžia agentūra.
Tai yra, sudedamos visos šeimos pajamos, liekančios sumokėjus mokesčius – algos, pensijos, vaiko pinigai, nedarbo, ligos, negalios ir kitos išmokos.
Vadinasi, šeimai su dviem vaikais nebūtina vien atlyginimais gauti 1567 eurus – prie jų pridedami ir vaiko pinigai bei kitos išmokos. Vis dėlto kuo daugiau žmonių turi išgyventi iš bendrų pajamų, tuo didesnė šeimai taikoma skurdo rizikos riba.
MMA – 100 eurų virš ribos, tačiau ir to gali neužtekti
Šiemet minimali mėnesio alga (MMA) siekia 1153 eurus neatskaičius mokesčių, arba maždaug 846 eurus į rankas. Tai yra apie 100 eurų daugiau už vienam gyvenančiam žmogui taikomą 746 eurų skurdo rizikos ribą.
Vis dėlto toks palyginimas tinka tik norint paprastai parodyti skirtumą tarp dviejų sumų. Skurdo rizika nustatoma pagal visas per metus gautas namų ūkio pajamas, o ne pagal vieną mėnesį žmogui išmokėtą algą.
Paklaustas, ar dirbantis žmogus šiandien vis dar gali gyventi arti skurdo, R. Lazutka patvirtina šį faktą. Taip yra todėl, kad alga mokama vienam darbuotojui, o skurdo rizika priklauso nuo visos šeimos pajamų ir jos narių skaičiaus.
Pavyzdžiui, jeigu kartu gyvena du suaugusieji, tačiau tik vienas gauna 846 eurų MMA, o kitų pajamų šeima neturi, iki jai taikomos 1119 eurų ribos trūktų 273 eurų. Dar sunkiau gali būti žmogui, iš vienos algos išlaikančiam vaikus.
„Tarkime, yra vieniša motina. Jeigu ji gauna vidutinę algą, bet turi porą vaikų, tai gali skursti ir gaudama vidutinę algą, jau nekalbant apie minimalią“, – atskleidžia R. Lazutka.
Ekonomistas kalba apie atvejus, kai vienas iš tėvų vaikus išlaiko vienas, negauna jiems išlaikyti skirtų pinigų arba yra našlys. Tiesa, prie atlyginimo dar būtų pridedami vaiko pinigai ir kitos gaunamos išmokos, todėl kiekvienos šeimos galutinė suma būtų kitokia.
VDA taip pat pabrėžia, kad paskelbti 2026 metų rodikliai yra išankstiniai. Jie apskaičiuoti naudojant ir šių metų „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų duomenis.
Todėl 846 eurų MMA ir 746 eurų ribą sugretinti galima, tačiau iš vieno mėnesio algos negalima nuspręsti, ar konkretus žmogus tikrai patenka į skurdo riziką.
Sumokėjus 500 eurų nuomą, lieka 8,20 euro per dieną
Vienodas pajamas gaunančių žmonių kasdienybė gali būti visiškai skirtinga. Vienas gyvena savo būste ir moka tik komunalinius mokesčius, o kitam dar tenka kas mėnesį mokėti kelių šimtų eurų nuomą.
„Čia labai priklauso nuo būsto. Jeigu nuomotis, tai įsivaizduojame, tarkime, didmiesčius, žinome, kad kainos ten yra 400–500 eurų – iš karto didžioji dalis išeina. Jeigu vien komunalinės paslaugos, tarkime, šildymas, elektra ir taip toliau, tai irgi kainuoja“, – vardija R. Lazutka.
Jeigu vienas gyvenantis žmogus gauna 746 eurus ir 400 eurų sumoka už nuomą, visam kitam mėnesiui lieka 346 eurai. Jeigu nuoma siekia 500 eurų, lieka vos 246 eurai.
Skaičiuojant 30 dienų mėnesį, tai yra atitinkamai 11,53 arba 8,20 euro per dieną. Iš šių pinigų dar reikia susimokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, nusipirkti maisto, vaistų, drabužių, sumokėti už transportą ir telefoną. Netikėtai sugedęs šaldytuvas ar prireikę brangesnių vaistų tokį biudžetą gali iš karto sujaukti.
Be to, nustatant skurdo riziką iš žmogaus pajamų nėra atimama jo mokama nuoma, išlaidos maistui ar vaistams. Todėl du po 746 eurus gaunantys žmonės statistikoje gali atrodyti vienodai, nors vienam po būsto išlaidų lieka gerokai daugiau pinigų nei kitam.
Vidutinė pensija – vos 1,01 euro virš ribos
Dar mažesnis skirtumas matyti 746 eurų ribą palyginus su vidutine senatvės pensija. „Sodros“ duomenimis, liepą ji siekė 747,01 euro – vos 1,01 euro daugiau.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vidutinę pensiją gaunantis žmogus automatiškai yra vienu euru aukščiau skurdo rizikos ribos. 747,01 euro yra visų senatvės pensijų vidurkis – vieni gauna daugiau, kiti – mažiau. Taip pat vertinama, ar žmogus gyvena vienas, ir ar jo namų ūkis gauna kitų pajamų.
„Pensija nebūtinai yra vienintelės žmogaus ar jo namų ūkio pajamos“, – primena VDA.
Pavyzdžiui, žmogus gali toliau dirbti, užsiimti individualia veikla arba gyventi su kitų pajamų gaunančiu sutuoktiniu. Vis dėlto šių dviejų dydžių palyginimas parodo, kad vidutinė pensija ir vienam žmogui taikoma skurdo rizikos riba šiuo metu yra beveik vienodos.
VDA duomenimis, skurdo rizikoje gyvena 34,6 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių – daugiau nei kas trečias. Prieš metus ši dalis siekė 39,2 proc., taigi sumažėjo 4,6 procentinio punkto. Iš 100 tokio amžiaus žmonių skurdo rizikoje dabar yra beveik penkiais mažiau nei prieš metus. Tačiau tai nėra visų pensininkų skurdo rizikos rodiklis.
„Mes jų negalime visais vadinti pensininkais, todėl kad dalis iš jų toliau dirba“, – pabrėžia R. Lazutka.
Kai kurie vyresni žmonės prie pensijos gauna atlyginimą, turi individualią veiklą ar ūkininkauja. Kita vertus, dalis pensijų gavėjų dar nėra sulaukę 65 metų. Todėl šių dviejų grupių tapatinti negalima.
Vyresni žmonės vis dar yra ta amžiaus grupė, kurioje skurdo rizika didžiausia. Palyginimui, tarp vaikų iki 18 metų šis rodiklis siekia 13,4 proc., o tarp 18–64 metų gyventojų – 16,4 proc.
„Daugeliui jų pensija yra pagrindinis arba vienintelis pajamų šaltinis. Be to, nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių gyvena vieni, todėl negali dalytis būsto ir kitomis bendromis namų ūkio išlaidomis“, – priežastis įvardija VDA.
Kodėl pajamos kyla, o žmogus vis tiek gali likti skurdo rizikoje?
Skurdo rizikos riba nėra pastovi. Ji keičiasi kartu su visų šalies gyventojų pajamomis. Riba nustatoma pagal pajamų medianą. Tai reiškia, kad visų gyventojų pajamos surikiuojamos nuo mažiausių iki didžiausių ir paimama per vidurį esanti suma. Skurdo rizikos riba siekia 60 proc. jos.
Pavyzdžiui, jeigu per vidurį esančios pajamos siektų 1000 eurų, skurdo rizikos riba būtų 600 eurų. Jeigu jos padidėtų iki 1200 eurų, riba pakiltų iki 720 eurų.
„Žmogaus pajamos gali didėti, tačiau jis vis tiek gali likti skurdo rizikoje, jeigu kitų šalies gyventojų pajamos ir skurdo rizikos riba didėja sparčiau“, – aiškina VDA.
Taigi, vertinama ne vien tai, ar žmogus šiemet gauna daugiau nei pernai. Svarbu ir tai, kiek jis gauna, palyginti su kitais šalies gyventojais. R. Lazutkos teigimu, virš ribos pakilo dalis žmonių, kurių pajamos didėjo greičiau už ją, tačiau penktadalis gyventojų vis dar liko žemiau.
Todėl bendras rodiklis gali gerėti, nors dalis žemiau ribos likusių žmonių savo kasdienybėje didelio pagerėjimo vis dar nejaučia.
Šią tvarką taiko ne viena Lietuva. Santykinis skurdas pagal bendrą Eurostato metodiką skaičiuojamas visose Europos Sąjungos šalyse. Kiekvienoje valstybėje gaunama skirtinga riba, nes skiriasi gyventojų pajamos ir įprastas gyvenimo lygis.
R. Lazutka aiškina, kad skurdas nereiškia tik alkio ar stogo virš galvos neturėjimo. Žmogui taip pat reikia galėti dirbti, mokytis, tvarkyti kasdienius reikalus ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
„Žmonės gyvena visuomenėje ir yra labai svarbu, koks yra kontekstas. Tai kaip dabar gali žmogus be mobilaus telefono ir be interneto gyventi? Tai reiškia, kad jeigu žmogus naudojasi tais dalykais, tai nereiškia, kad jis neskursta“, – pasakoja ekonomistas.
Telefonas ar internetas dabar reikalingi darbui, mokslams, naudojantis banku, registruojantis pas gydytoją ar tvarkant reikalus su valstybės įstaigomis. Atokiau gyvenančiam žmogui būtinybe gali tapti ir automobilis. Todėl vien tai, kad žmogus turi telefoną, internetą ar senesnį automobilį, dar neįrodo, kad jis gyvena pasiturinčiai.
VDA pabrėžia, kad vienos priežasties, dėl kurios šiemet sumažėjo skurdo rizikos lygis, išskirti negalima. Pokytį kartu lėmė atlyginimų, pensijų, socialinių išmokų ir kitų pajamų augimas bei tai, kaip šios pajamos pasiskirstė tarp gyventojų.
Valstybės tikslas – 19 proc., tačiau rodiklis kol kas siekia 20 proc.
VDA skurdo rodiklius apskaičiuoja, tačiau sprendimus dėl algų, pensijų ir socialinės paramos priima Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). SADM 2026–2028 metų strateginiame veiklos plane numatyta, kad skurdo rizikos lygis šiemet turėtų siekti 19 proc., 2027 metais – 18,5 proc., o 2028 metais – 18 proc.
Naujausias išankstinis šių metų rodiklis kol kas siekia 20 proc. – vienu procentiniu punktu daugiau už iškeltą tikslą. Taigi, skurdo rizikoje šiuo metu yra vienu žmogumi iš 100 daugiau, nei siekė valstybė. Tiesa, rodiklis dar nėra galutinis ir vėliau gali pasikeisti.
Ministerijos plane buvo numatyta nuo birželio 1-osios lengvinti socialinės paramos gavimo sąlygas vieniems vaikus auginantiems tėvams, šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir dirbantiems žmonėms, kurių pajamų vis tiek nepakanka. Taip pat numatyta peržiūrėti turto vertinimo taisykles ir papildomos socialinės pašalpos mokėjimą įsidarbinus, kad pradėjus dirbti parama nebūtų prarandama per staigiai.
Dar viena kryptis – būstas. 2026 metų pabaigoje planuojama peržiūrėti pajamų ir turto dydžius, pagal kuriuos sprendžiama, kas gali gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Taip pat numatyta plėsti socialinio būsto fondą, pirmiausia – žmonėms su negalia, kuriems reikia specialiai pritaikyto būsto, ir gausioms šeimoms. Vis dėlto pats planas dar negarantuoja, kad skurdo rizikos rodiklis tikrai sumažės. Ar šie sprendimai padėjo, parodys tik vėlesni gyventojų pajamų ir skurdo duomenys.
