Šiuo metu kainas euro zonoje – eurą naudojančiose šalyse – labiausiai augina brangstanti energija. Tačiau, ekonomisto vertinimu, netrukus kainas gali kelti ir kitos priežastys.
„Nors šiuo metu infliaciją euro zonoje labiausiai kelia energetika, tikėtina, kad artimiausiu metu situacija pasikeis: prie euro zonos infliacijos augimo prisidės ne tik energetika, bet ir kylantys atlyginimai“, – rašo A. Izgorodinas.
Jo paskelbtame grafike matyti, kad darbo skelbimuose siūlomų atlyginimų metinis augimas liepą pasiekė 3 proc. Europos Centrinio Banko (ECB) stebimas rodiklis taip pat rodo, kad pagal jau pasirašytas kolektyvines sutartis – darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimus dėl algų – 2027 metais kovą atlyginimai gali augti 2,8 proc. per metus.
„Išankstiniai indikatoriai, tokie kaip Indeed portalo duomenys bei ECB atlyginimų sekimo modelis, rodo kad atlyginimų augimas euro zonoje įsibėgėja“, – nurodo ekonomistas.
Taigi, kylant energijos kainoms ir kitoms pragyvenimo išlaidoms darbuotojai prašo didesnių algų. Dėl to įmonėms tenka daugiau mokėti darbuotojams, o dalį išaugusių išlaidų jos gali įtraukti į prekių ar paslaugų kainas.
Tokiu atveju energijos kainų sukeltas pabrangimas neapsiribotų vien didesnėmis sąskaitomis ar degalų kainomis. Jis pradėtų plisti ir į kitas kasdienio gyvenimo sritis. Tokį kainų plitimą iš vienos srities į kitą ekonomistai vadina antriniu infliacijos poveikiu.
„Europos Centrinis Bankas itin daug dėmesio skiria vadinamiems antriniams infliacijos rodikliams, kurie šiuo atveju rodo ar karas Irane persimeta į kitus infliacijos segmentus. Tad prasidėjęs darbo užmokesčio augimas bus traktuojamas kaip dar viena infliacijos augimo rizika“, – dėsto A. Izgorodinas.
Palūkanų klausimą laiko beveik išspręstu
Šie ženklai svarbūs todėl, kad jau rugsėjo 10 dieną ECB spręs, ar dar kartą didinti bazines palūkanas.
„Klausimas dėl bazinių palūkanų didinimo euro zonoje rugsėjo 10 d. iš esmės yra uždarytas – palūkanos bus padidintos 25 baziniais punktais“, – prognozuoja ekonomistas.
25 baziniai punktai reiškia 0,25 procentinio punkto. Pavyzdžiui, jeigu palūkanos siektų 2 proc., jos padidėtų iki 2,25 proc. Pakėlus palūkanas skolintis tampa brangiau, todėl gyventojai ir įmonės mažiau perka bei investuoja. Taip siekiama, kad kainos kiltų lėčiau.
Ką tai reikštų paskolų turėtojams?
Kadangi Lietuva priklauso euro zonai, ECB sprendimai aktualūs ir mūsų šalies gyventojams. Daugelio būsto paskolų palūkanas sudaro dvi dalys – banko marža – sutartyje nustatyta banko palūkanų dalis – ir kintantis „Euribor“ rodiklis.
„Euribor“ yra rinkos palūkanų rodiklis, nuo kurio priklauso kintama paskolos palūkanų dalis. ECB nustatomos palūkanos nėra tas pats, kas „Euribor“, tačiau jo sprendimai gali paveikti ir šio rodiklio dydį. Jeigu „Euribor“ pakiltų, dalies gyventojų mėnesio įmokos galėtų didėti.
Jeigu jis ilgiau išliktų aukštas, įmokos taip greitai nemažėtų. Vis dėlto tai nereiškia, kad rugsėjo 10-ąją visų paskolų įmokos iš karto padidėtų. Konkretus poveikis priklausytų nuo „Euribor“ pokyčių, paskolos sutarties ir datos, kada perskaičiuojamos jos palūkanos.
A. Izgorodino vertinimu, ECB atstovai gali paminėti dvi tokio sprendimo priežastis – euro zonos ekonomika atsigauna ir gali lengviau atlaikyti didesnes palūkanas, o energijos sukeltas kainų augimas dėl kylančių algų gali persimesti ir į paslaugų kainas.
