Tai ypač aktualu ilgamečiams darbuotojams, kurie kelerius metus iš eilės neišnaudojo visų jiems priklausančių atostogų ir yra sukaupę didelius jų likučius.
Kas laukia tų, kurie neišnaudos atostogų?
Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojas teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis praranda, kai nuo kalendorinių metų, kuriais ši teisė buvo įgyta, pabaigos praeina treji metai.
Paprastai tariant, 2026 m. gruodžio 31 d. bus nurašytos tos nepanaudotos atostogų dienos, kurios buvo sukauptos 2023 metais. Po šios datos darbuotojas jų nebegalės nei panaudoti poilsiui, nei gauti už jas piniginės kompensacijos.
Todėl darbuotojams rekomenduojama peržiūrėti savo sukauptų atostogų likutį ir įvertinti, ar dalies jų nereikėtų išnaudoti dar iki metų pabaigos.
Kiek atostogų galima sukaupti per metus?
Standartiškai darbuotojui priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, jei dirbama penkių darbo dienų savaitę.
Tai reiškia, kad metų pabaigoje darbuotojas gali būti sukaupęs maždaug trejų paskutinių metų atostogas. Pavyzdžiui, jei darbuotojui kasmet priklauso 20 darbo dienų, maksimalus „saugus“ likutis būtų apie 60 darbo dienų.
Jeigu darbuotojas turi daugiau dienų, viršijanti dalis gali būti prarasta, nes pirmiausia yra nurašomos pačios seniausios atostogos.
Kasmetinės atostogos skirtos ne tik darbuotojų teisei užtikrinti, bet ir jų poilsiui bei sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis darbas be pakankamo poilsio didina perdegimo, sveikatos problemų ir mažesnio produktyvumo riziką.
Dėl šios priežasties darbdaviai taip pat skatinami sudaryti darbuotojams galimybes reguliariai atostogauti, o ne kaupti didelius nepanaudotų dienų likučius.
Kam taikomos išimtys?
Vis dėlto ne visais atvejais teisė į sukauptas atostogas prarandama.
Darbo kodeksas numato išimtį tiems darbuotojams, kurie objektyviai negalėjo pasinaudoti atostogomis. Tokios situacijos gali susidaryti dėl ilgalaikės ligos, vaiko priežiūros atostogų ar kitų svarbių priežasčių.
Tokiais atvejais kiekviena situacija vertinama individualiai, todėl darbuotojams rekomenduojama kreiptis į darbdavį ar personalo specialistus ir pasitikrinti, kokia tvarka taikoma jų konkrečiu atveju.
