Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Tuštėjančios senolių sodybos ir užgriuvusi krizė praretino parduotuvių ant ratų apsilankymus.
Ne vienas nuošaliame kaime užaugęs ar pas senelius laiką leidęs puikiai prisimena, kiek džiaugsmo suteikdavo prie namų sustodavusi automobilinė parduotuvė. Prie jos tuoj pat išsirikiuodavo eilutė – kas duonos, dešros, konservų, o vaikams, žinoma, visada tekdavo saldainių.
Dokumentai rodo, kad dabar Panevėžio rajono keliais galėtų važinėti per tris dešimtis tokių parduotuvių. Tiek maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimų yra išdavusi Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be šio pažymėjimo joks maisto produktų vežimas parduoti negalimas. Tačiau nors pažymėjimų išduota nemažai, šiuo metu nuošalius rajono kaimus pasiekia vos vienas kitas ratuotas duonos, makaronų, aliejaus ar kitų produktų pardavėjas.
Neapsimoka
Penkiolika metų Panevėžio ir kitų apskrities rajonų keliais su automobiline parduotuve važinėjęs Albinas Kvedaras jau atsisakė šios veiklos. Taip pasielgė ir daugiau ilgamečių tokių pardavėjų. „Tai kas, kad turime maisto tvarkymo pažymėjimus, pritaikytus automobilius. Jais nesinaudojame. Važinėti po kaimus neapsimoka – išlaidų daugiau nei pajamų, nes beveik nebeliko pirkėjų“, – tvirtina A. Kvedaras.
Pastaruoju metu, pasak valstybinės maisto produktų inspektorės Jūratės Vaitiekūnienės, dėl tokių maisto tvarkymo pažymėjimų į tarnybą nesikreipė nė vienas naujos ratuotos parduotuvės savininkas. Anksčiau maisto tvarkymo pažymėjimus buvo būtina keisti kasmet, tad su verslininkais bendraudavo dažniau. Įsigaliojus paprastesniems reikalavimams, pažymėjimai išduodami neribotam laikui ir nėra žinių, ar žmogus važinėja su produktais, ar ne. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą išduoda pagal veiklos vietą teritorinė tarnyba, vadovaudamasi Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimais.
Maisto produktus pardavinėti norintiems asmenims reikia pasitikrinti sveikatą, išklausyti higienos įgūdžių mokymus ir gauti atitinkamus pažymėjimus.
Kas metai mažiau
A. Kvedaras sako, kad automobilinė parduotuvė anksčiau buvo neblogas verslas – pirkėjai būriais laukdavo sustojimo vietose, pirkdavo daug, prekių užsisakydavo iš anksto. „Močiutės atrišdavo ryšelius, traukdavo litus ir pirkdavo per daug pinigų neskaičiuodamos. Pirkėjų mažėjimas pasijuto prieš keletą metų. Ir su kiekvienais metais laukiančiųjų darėsi vis mažiau. Atėjo laikas, kai prie parduotuvės prieidavo vos vienas kitas žmogus. Tuštėja kaimai – mažėja žmonių, tokia parduotuvė liko reikalinga vienetams, perkantiems tik pačius būtiniausius daiktus“, – pasakoja statybininko duoną šiuo metu valgantis vyras. Jo nuomone, dabar į kaimus su produktais, ko gero, gali užsukti nelegaliai šiuo verslu užsiimantys žmonės. Didžioji dauguma legalių ratuotų pardavėjų iš šios veiklos pasitraukė.
Nuolatiniai parduotuvių ant ratų pirkėjai – garbaus amžiaus kaimų gyventojai. Su metais silpstant šių žmonių sveikatai, dažną į gyvenvietes ar miestus išsiveža vaikai, kitus pašaukia amžinybė. „Jaunesni žmonės patys automobiliais važiuoja į gretimas parduotuves ar į miestus apsipirkti. Girdėjau, dažnai bendromis jėgomis. O jaunimo kaimuose beveik neliko, kas galėjo į užsienius patraukė – nesėdi ir automobilinių parduotuvių nelaukia“, – dėsto A. Kvedaras.
Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą praėjusiais metais įsigijusi ramygalietė Rita Petrauskienė taip pat sako po kaimus su produktais nevažinėjanti – pirkėjų nebėra. Naminę duoną, rūkytus mėsos gaminius į aplinkinius turgus vežanti ir iš automobilio pardavinėjanti verslininkė taigia, kad jai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir automobilinėms parduotuvėms, reikia tikrintis sveikatą, išklausyti higienos įgūdžių mokymus, gauti pažymėjimus. Specialistai kruopščiai tikrina kiekvieno pas pirkėjus su maisto produktais ant ratų pasirengusio važinėti verslininko automobilį. Jeigu ketinama vežti greitai gendančius maisto produktus, automobilyje būtinas šaldytuvas, duonos ir pyrago gaminiams vežioti – specialios lentynos ir kt.
Maisto produktai, kuriais prekiaujama, visada turi turėti palydinčius dokumentus. Maisto produktus vežiojančiuosius tikrina ne tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, bet ir muitininkai, policijos pareigūnai.
Nesiskundžia
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja, valstybinė maisto produktų inspektorė J. Vaitiekūnienė sako, kad maisto produktais iš automobilių prekiaujantys verslininkai tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus. Tikrinama ir atsižvelgiant į pirkėjų skundus. Tačiau pastaruoju metu jokių nusiskundimų dėl automobilinių parduotuvių veiklos negaunama.
Į toliau nuo miesto esančios Karsakiškio seniūnijos kaimus parduotuvės ant ratų atvažiuoja taip pat rečiau. „Gal vasarą produktų pristatančiųjų vėl padaugės, dabar retai kur užsuka“, – viliasi seniūnė Nijolė Gaižiūnienė. Seniūnijos gyventojai seniūnei dėl to nesiskundė, neprašė padėti.
„Jeigu žmonėms būna blogai, ko nors reikia ar trūksta, žinios tuoj pat pasiekia seniūniją. O apie problemas dėl automobilinių parduotuvių pastaruoju metu nieko negirdėjau“, – tikina seniūnė.
Arčiau miesto esančios Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė anksčiau ne kartą girdėjęs, jog vyresnio amžiaus žmonės labai patenkinti, kad gali būtiniausių produktų nusipirkti prie namų. „Bet kai mažiau pradėjo važinėti, nepasigedo, nesiskundžia nepatogumais“, – pastebi seniūnas.
Jis mano, kad ratuotos parduotuvės turėtų siekti nuošalų Dragonių kaimą, galbūt neaplenkti ir kitų vietovių. Bet daugelyje kaimų greičiausiai nė nestoja – daug kur yra po vieną ar net po dvi savas parduotuves.
