Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.
Žemės ūkio produkcijos perdirbimas bei rinkodara remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „ Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veikos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. Rytoj – paskutinė diena, kai perdirbėjų paraiškas dar priims Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).
Visam paramos laikotarpiui šiai veiklos sričiai buvo skirta daugiau nei 460 mln. litų ES ir nacionalinės paramos lėšų. Šios priemonės paramos biudžetas buvo išsiskirstytas visiems Programos metams.
Tačiau žemės ūkio produkcijos perdirbėjai itin susidomėjo veiklos sritimi – tai rodo pastaraisiais metais gaunamų prašymų paramai gauti gausa.
Šiais metais paraiškos pirmąkart buvo renkamos balandžio1- 29 dienomis.45 paraiškų teikėjai perdirbimo bei rinkodaros projektams įgyvendinti prašė daugiau negu 120 milijonų litų. Tuo tarpu šiai veiklos sričiai šįmet buvo numatyta skirti šiek tiek daugiau nei 79 mln. litų paramos lėšų. Konkurencija – akivaizdi. Tačiau iš anksto paskelbto antrojo paraiškų rinkimo dėl to atšaukti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nebegalėjo.
ŽŪM priėmė sprendimą perskirstyti perdirbimui ir rinkodarai skirtą paramos biudžetą ir kitiems metams numatytas lėšas skirti jau šiais metais gautiems projektams remti. Konkrečiai – antrojo šaukimo (liepos 1–29 d.) pareiškėjams.
Šiems projektams ŽŪM planuoja skirti 47,9 mln. litų ES ir nacionalinės paramos lėšų. Tačiau finansavimo gali tikėtis tik perspektyviausi perdirbėjų projektai.
Jie, kaip ir pirmuoju paraiškų kvietimo metu gautieji, bus vertinami taikant šios veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytus prioritetus ir pirmumo į paramą kriterijus.
Jeigu tokių projektų šįmet nebus pateikta arba jiems nereikės tiek paramos lėšų, kiek numatyta, jos bus grąžintos į perdirbimui ir rinkodarai remti numatytą kitų metų biudžetą. „Tuomet matysime, ar kitais metais galėsime skelbti dar vieną paraiškų kvietimą, ar jau ne“,- neslėpė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Kunigėlis.
Šiuo metu paramos sutartys pasirašytos su 79 perdirbėjais didesnei nei 275,5 mln. litų sumai. Iki liepos 1 dienos jiems išmokėta daugiau nei 34 mln. litų parama.
Tikisi didesnio pelno
Anykščių rajono Šeimyniškių kaime įsikūrusi AB „Ažuožerių sodai“ turi apie 200 ha sodų. Apie 20 ha užima kriaušės, slyvos ir aronijos, o likusiame plote puikuojasi veisliniai obuoliukai.
Didžiąją derliaus dalį bendrovė realizuoja Lietuvoje, o dalį išveža į Lenkiją ir Vokietiją. Mat šių šalių verslininkai už produkciją moka net 30-40 proc. brangiau nei Lietuvos konservų ir sulčių gamintojai.
Prieš keletą metų bendrovė pati ėmė gaminti obuolių džemą, o prieš tris metus ėmė gaminti ir natūralias obuolių sultis – be konservantų ir sintetinių priedų.
Tuo tarpu aplinkiniai sodus turintys ūkininkai neturėjo kur dėti savo derliaus. Nors sodininkystės bendrovė ir plėtė perdirbimo cecho pajėgumus, jų nepakako visam jos ir ūkininkų išaugintam derliui perdirbti.
Tad AB „Ąžuožerių sodai“ bei sodininkyste besiverčiantys ūkininkai susivienijo į žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „Ąžuožerių sultys“, kuris ėmėsi naujo obuolių sulčių gamybos cecho statybos.
„Jau įsigijome cechui reikiamas patalpas, užsakėme įrangą“,- sakė kooperatyvo pirmininkas Regimantas Butvydas. Kooperatyvo vadovas tikisi, jog cecho įrangai pirkti jie gaus ES paramą. – „Tuomet kooperatyve perdirbtos produkcijos savikaina sumažės, vadinasi, tiek bendrovė, tiek ūkininkai iš auginamos produkcijos gaus daugiau pelno.“
Pirmumas – kooperatyvams
ŽŪK „Ąžuožerių sultys“ tikisi gauti paramą, nes jo planuojama veikla – vaisų ir uogų bei jų atliekų perdirbimas yra prioritetinė augalininkystės sektoriuje remiama veikla.
Jai numatyta skirti 20 mln. litų paramos lėšų.
Be to, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, koks ir yra „Ąžuožerių sultys“, yra nustatytas tam tikras pirmumas į paramą.
Visos šiemet gautos paraiškos, kadangi konkuruojama dėl paramos lėšų, bus vertinamos taikant ŽŪM nustatytus ir veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintus pirmumo į finansavimą kriterijus. Žemės ūkio kooperatyvai yra įvardinti kaip antrasis pagal svarbą pirmumo kriterijus.
Tuo tarpu pirmenybę į paramos lėšas turi tie pareiškėjai, kurie iki šiol dar nebuvo gavę jokios Europos Bendrijos paramos (jie yra įvardinti kaip pirmasis, svarbiausias pirmumo kriterijus).
Paramos ŽŪK „Ąžuožerių sultys“ kreipėsi pirmą kartą, tad bendrovės paraiška atitinka ir šį, pagal svarbą pirmąjį prioritetą.
Iš viso veiklos sričiai „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“ yra nustatyti šeši pirmumo kriterijai.
Trečiasis pagal svarbą pirmumo kriterijus – labai mažos žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonėms, ketvirtasis – mažesnio paramos intensyvumo reikalaujantys projektai. Penktuoju pirmumo kriterijumi įgyvendinimo taisyklėse įvardintos ūkyje diegiamos inovacijos, o paskutinis, šeštasis kriterijus – projektai, kurių turto grąža didesnė.
Numatė prioritetus
Kad šiųmetinės paramos lėšos būtų paskirstytos kuo efektyviau, ŽŪM iš anksto numatė remiamus prioritetinius ūkio sektorius.
Augalininkystės sektoriuje svariausia parama skiriama vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimui ir (ar) rinkodarai, jų atliekų perdirbimui. Šiai veiklai šįmet iš viso numatyta daugiau nei 48,6 mln. litų paramos lėšų.
Kitų augalininkystės šakų produkcijos perdirbimui ir (ar) rinkodarai bei atliekų perdirbimui numatyta skirti daugiau nei 24,3 mln. litų.
Mėsos ir pieno sektoriuje mėsos perdirbimui ir (ar) rinkodarai numatyta daugiau nei 36,8 mln. litų, pieno perdirbimui ir (ar) rinkodarai – daugiau nei 17,1 mln. litų paramos lėšų.
Daugiau informacijos – www.paramakaimui.lt.
