„Mūsų skaičiavimu, to importo atsisakymas žiemą padarytų 9 centų poveikį dyzelino litrui. Tai automatiškai persiduotų pardavimo kainai“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė „Orlen Lietuva“ atstovas Kęstutis Starkus.
Pasak jo, 2020 m. pradėjus privalomai maišyti biodegalus į arktinį dyzeliną, bendrovė informavo, kad Lietuvoje gaminami biodegalai neatitinka tokiam dyzelinui keliamų savybių, todėl reikalingus biopriedus tenka importuoti.
„Mes tų biodegalų gaminame, bet nevartojame dėl kokybinių dalykų. Esame priversti biodegalus importuoti“, – aiškino K. Starkus.
Posėdyje svarstyta, ar žiemos laikotarpiu reikėtų atsisakyti importuojamų aukštos kokybės biodegalų (HVO) naudojimo degaluose.
Kitas „Orlen Lietuva“ atstovas Dominykas Jakštas tikino, kad pakeitus reguliavimą lietuviško biodyzelino vartojimas nenutrūktų. Anot jo, jį maišyti į degalus ekonomiškai apsimokės ir nesant dabartinio reguliavimo, ypač įsigaliojus naujai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ETS2).
Jis taip pat atmetė argumentą, kad siūlomi pokyčiai pakenktų grūdų augintojams, nes etanolis ir toliau būtų maišomas į benziną maksimaliu leidžiamu kiekiu.
Vis dėlto Energetikos viceministras Ignas Junevičius teigė, kad dabartinės degalų kainų problemos kyla dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso, todėl ilgalaikis sprendimas turėtų būti vietinės alternatyvių degalų gamybos bei transporto elektrifikacijos skatinimas.
„Norint turėti stabilesnę situaciją, energetinį saugumą ir prognozuojamumą, būtina vystyti alternatyvas, kuo labiau remtis vietine gamyba. Ar tai būtų biodegalų gamyba, ar transporto elektrifikacija – būtent taip ilgainiui galime užtikrinti, kad dabartinė situacija iš esmės nesikartotų“, – posėdyje kalbėjo I. Junevičius.
Anot jo, ministerija nepritartų sprendimams, kurie apsunkintų atsinaujinančios energetikos plėtrą, jeigu jų nauda galutinei degalų kainai būtų nedidelė.
„Girdime įvairius pasiūlymus, tačiau nesijaučiame gavę pakankamai tokių, kurie būtų jaučiami degalinių švieslentėse. Paprastai kalba eina apie cento dalis ar centą. Tai nėra tinkama alternatyva problemai spręsti“, – sakė viceministras.
„Turime spręsti kelių dešimčių centų problemą, kaip kainą sumažinti. Šiandien kalbame apie poros centų sumažinimą, o tai yra stipriai netikslinga priemonė, norint tikro efekto kainoms ir vartotojams“, – pridūrė jis.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė taip pat teigė, kad biodegalų dalis nėra pagrindinė aukštų degalų kainų priežastis.
„Matome, kad biodegalų įterpimo poveikis kuro kainai yra labai nežymus – metų eigoje jis kinta nuo 5 iki 8 centų už litrą. Kainos augimo jis iš esmės nelemia. Pagal mūsų skaičiavimus, labiausiai degalų kainas lemia gamintojo marža ir mokesčių dalis“, – sakė A. Bagočiutė.
Tuo metu Vartotojų aljanso ir organizacijos „Žiedinė ekonomika“ atstovas Domantas Tracevičius skaičiavo, kad šiuo metu biodegalų priedas degalų kainą didina maždaug 7,5 cento už litrą.
ŽŪM: biodegalų sektorius reikšmingas Lietuvos ūkininkams
Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys perspėjo, kad vietinės biodegalų gamybos mažėjimas galėtų neigiamai paveikti šalies ūkininkus, nes sektorius superka vietines žaliavas.
„Vietinis biodegalų perdirbimas yra labai reikšmingas mūsų ūkininkams. Tikėtina, kad jeigu to būtų atsisakyta, tai reikšmingai darytų įtaką vietinės žaliavos supirkimui“, – posėdyje teigė K. Spūdys.
Pasak jo, tai ypač aktualu šiemet, kai dėl ligų dalis užaugintų grūdų yra prastesnės kokybės, o biodegalų gamintojai juos superka.
Viceministro teigimu, sektoriaus šalutiniai produktai taip pat naudojami pašarams ir trąšoms, todėl jo reikšmė žemės ūkiui neapsiriboja vien grūdų supirkimu.
„Tiek supirkimo, tiek šalutinių produktų panaudojimo atžvilgiu poveikis žemės ūkiui yra reikšmingas. Atsisakymas darytų neigiamą įtaką ūkininkų konkurencingumui“, – sakė K. Spūdys.
Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kaip vieną iš galimų kriterijų akcizui mažinti anksčiau įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.
