Į tv3.lt portalą kreipęsis vairuotojas teigia atsidūręs aklavietėje. Oficiali gamintojo atstovybė nustatė ridos klastojimo faktą, dėl kurio pirkėjas prarado garantinį aptarnavimą, tačiau teisėsauga tirti galimo sukčiavimo neskuba.
Apynaujis, bet su suklastota rida
Viskas prasidėjo, kai vyras iš fizinio asmens Lietuvoje įsigijo automobilį, kurio deklaruota rida sandorio metu siekė 40 tūkst. kilometrų.
Po pusantrų metų eksploatacijos vyras nuvyko į oficialią gamintojo atstovybę, kad pašalintų atsiradusį gedimą. Oficiali atstovybė iš pradžių sutiko detalę pakeisti nemokamai, nes automobilis turėjo dar galiojančią gamintojo garantiją.
Vis dėlto, netrukus savininku buvo pranešta, kad patikrinus sistemos duomenis paaiškėjo, kad automobilio rida yra suklastota.
Atstovybės specialistų teigimu, ankstesnis savininkas apie atsuktą ridą privalėjo žinoti, tačiau su juo susisiekus, pardavėjas tokią informaciją kategoriškai neigė.
Nukentėjusiam automobilio pirkėjui susisiekus su policija dėl galimo sukčiavimo, tyrimą pradėti atsisakyta.
Pareigūnai sprendimą motyvavo tuo, kad „Regitros“ sistemoje užfiksuota rida sutampa su skaičiais pirkimo dokumentuose, tačiau oficialios gamintojo atstovybės pateikti ridos klastojimo įrodymai teisėsaugai nepasirodė pakankamas pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Automobilio savininkas tv3.lt portalui sakė, kad šiuo metu jaučiasi patekęs į aklavietę. Dabar jis turės ne tik savomis lėšomis padengti remonto išlaidas, bet ir toliau eksploatuoti automobilį, kurio vertė dėl suklastotos ridos yra drastiškai kritusi.
Sprendimą galima ginčyti
Policijos atstovai pabrėžia, kad sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo nėra galutinis. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad tokio sprendimo pagrįstumą visada vertina prokuroras, o pats pareiškėjas turi teisę jį apskųsti.
Pareigūnų teigimu, kiekvienu atveju vertinamos visos su įvykiu susijusios aplinkybės, o „Regitros“ duomenys nėra vienintelis rodiklis, lemiantis sprendimą dėl tyrimo pradžios.
„Vertinama galima nusikalstamos veikos vieta, servisų ar kitų specialistų pateikta informacija bei papildomos galimybės ginti pažeistas teises“, – rašoma policijos atsakyme.
Reikia turėti pagrindą
„Regitros“ atstovai pabrėžia, kad įmonės tikslas – užtikrinti transporto priemonių legalumą ir saugumą, tačiau faktinių odometro duomenų fiksavimas nėra jų tiesioginė funkcija.
Lietuvoje rida registruojama techninės apžiūros metu, todėl įmonė šios informacijos papildomai netvarko ir centrinės techninių apžiūrų duomenų bazės (CTADB) nevaldo.
Išimtys taikomos tik iš užsienio įvežtiems automobiliams, kai pripažįstama Europos ekonominės erdvės valstybėje atlikta patikra, arba registruojant transporto priemones, kurių rida nesiekia 6 tūkst. kilometrų. Tokiais atvejais duomenys perduodami atitinkamai CTADB arba Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Komentuodami galimybę bendradarbiauti su oficialiomis gamintojų atstovybėmis, įmonės specialistai nurodo, kad tam būtinas aiškus teisinis reglamentavimas.
„Visais atvejais registro duomenys turi būti ištaisyti, jei jie nėra teisingi ir yra tam realus pagrindas“, – teigiama „Regitros“ atsakyme.
Ragina ginti savo teises
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkas Mantas Baigys pabrėžia, kad pagal Civilinį kodeksą pardavėjas privalo užtikrinti, jog automobilis atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų. Jei trūkumai trukdo naudoti transporto priemonę pagal paskirtį arba drastiškai sumažina jos vertę, laikoma, kad kokybės garantija yra pažeista.
„Teismų praktikoje ridos klastojimas vienareikšmiškai vertinamas kaip paslėptas trūkumas. Dėl jo automobilis greičiau nusidėvi, o detales tenka keisti gerokai anksčiau, nei planuota“, – aiškina teisininkas.
Susidūrus su tokia situacija, advokatas primena, kad pirkėjai turi teisę savo pasirinkimu reikalauti automobilį pakeisti kitu, atitinkamai sumažinti pirkimo kainą arba įpareigoti pardavėją neatlygintinai pašalinti trūkumus.
Taip pat galima reikalauti atlyginti remonto išlaidas, o jei suklastota rida laikoma esminiu sutarties pažeidimu – nutraukti sutartį ir atgauti visus sumokėtus pinigus.
M. Baigys pataria į tokią situaciją patekusiems automobilių pirkėjams savo teises ginti civiline tvarka, pradedant nuo rašytinės pretenzijos pardavėjui.
Joje galima reikalauti kompensuoti dėl išaugusios ridos atsiradusį nuvertėjimą, atlyginti remonto išlaidas arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Jei ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, pirkėjas turėtų kreiptis į teismą, kur ridos klastojimas dažniausiai pripažįstamas pakankamu pagrindu sutarčiai nutraukti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
