Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Norvegija tapo didžiausia Europos gamtinių dujų tiekėja, patenkindama apie 30 proc. ir Europos Sąjungos, ir Didžiosios Britanijos dujų poreikio, skelbia lenkų visuomeninis transliuotojas TVP.
Šalies dujų gavyba pernai buvo beveik rekordinio lygio, o naftos gavyba pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 metų.
Tačiau oficialios prognozės rodo, kad po 2030 metų gavyba smarkiai sumažės, jei nebus rasta naujų išteklių ir nebus pradėta juos eksploatuoti.
„Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę bei saugumo padėtį ir išteklių situaciją, manau, kad tolesnė veikla Barenco jūroje atitinka ir Norvegijos, ir Europos interesus“, – sakė T. Aaslandas interviu agentūrai „Reuters“.
Europos Sąjunga dėl aplinkosaugos priežasčių šiuo metu remia draudimą vykdyti naujus gręžimus Arktyje, tačiau dėl nuogąstavimų dėl energetinio saugumo svarsto galimybę peržiūrėti savo politiką.
Arktis „turi būti įtraukta į diskusijas“
T. Aaslandas teigė, kad Norvegija siekia maždaug dabartinio lygio naftos gavybą ir eksportą išlaikyti bent iki 2035 metų ir siekiant šio tikslo ypač svarbi bus gavyba Barenco jūroje.
„Jei Norvegija nori ir toliau būti ilgalaikė naftos ir dujų tiekėja Europai (...), tuomet Arktis turi būti įtraukta į tas diskusijas“, – sakė jis.
Derybose su ES pareigūnais Norvegija yra aiškinusi, kad Barenco jūros dalys, kuriose leidžiama vykdyti naftos gavybą, taip pat yra be ledo, kaip ir Šiaurės jūroje, todėl jose yra mažesnė naftos išsiliejimo ir kito neigiamo poveikio aplinkai tikimybė. Be to, tokia veikla padeda išlaikyti darbo vietas ir apgyvendinimą šalies šiauriniuose regionuose, besiribojančiuose su Rusija.
T. Aaslandas mano, kad Briuselyje į Norvegijos argumentus atsižvelgiama, tačiau pridūrė, kad Barenco jūros išteklių vystymas yra suvereni šalies teisė, net jei ES ir toliau remtų moratoriumą.
„Mes plėtotume šias sritis, o tada jau ES turės nuspręsti, ar ji turėtų taikyti moratoriumą dėl tų dujų ar naftos pirkimo“, – sakė T. Aaslandas.
Jis pridūrė, kad Arkties nafta bet kuriuo atveju būtų parduodama pasaulinėse rinkose, o dujos galėtų būti eksportuojamos visame pasaulyje kaip suskystintosios gamtinės dujos (SGD) iš „Equinor“ priklausančios SGD gamyklos „Melkoeya“ netoli Hamerfesto.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolis taip pat paragino ES persvarstyti savo prieštaravimą naujiems Arkties naftos ir dujų gavybos projektams, teigdamas, kad ateityje šie ištekliai bus reikalingi energetiniam saugumui užtikrinti.
Tačiau tokio žingsnio kritikai teigia, kad nauji Arkties projektai pradės veikti tik po daugelio metų ir mažai padės spręsti Europos artimiausio meto energetikos iššūkius.
„Žalioji baterija“ yra „netikusi idėja“
Be naftos ir dujų, Norvegija, turinti platų vandens telkinių ir vandens kelių tinklą, užtikrinantį jos hidroelektrinių veikimą, beveik kiekvienais metais pagamina atsinaujinančiosios energijos perteklių, kurį eksportuoja į Europą tarpvalstybiniais elektros kabeliais.
Anksčiau Norvegija save pristatydavo kaip Europos „žaliąją bateriją“, tačiau ministras teigia, kad ši idėja dabar yra pasenusi, nes vien Norvegija negali užtikrinti pusiausvyros Europos elektros rinkoje.
„Tai buvo netikusi idėja“, – sakė T. Aaslandas.
Ši idėja paskatino naujų elektros jungčių, įskaitant jungtis su Didžiąja Britanija ir Vokietija, statybą, tačiau Norvegijoje ji sulaukė tam tikro pasipriešinimo, nes elektros kainos Europoje smarkiai pakilo.
Dėl didesnės integracijos su Europos elektros energijos sistema Norvegija tapo labiau pažeidžiama dėl kainų svyravimų žemyne.
T. Aaslandas teigė, kad Norvegija nestatys naujų jungiamųjų linijų, tačiau ir toliau yra pasiryžusi glaudžiai bendradarbiauti su Europa energetikos sektoriuje.
Jis paragino Europos šalis stiprinti stabilų elektros energijos tiekimą, kurį susilpnino anglimis kūrenamų ir branduolinių elektrinių uždarymas bei investicijų į naujas dujomis kūrenamas elektrines trūkumas.
Jo teigimu, „ateitis priklauso nuo labai stiprios ir integruotos sistemos buvimo“.
