Projektas „gali būti atidėtas“, Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeinen Zeitung“ pareiškė Peteris Carlssonas.
Bendrovė apie planus pastatyti gamyklą pranešė kovo mėnesį, Europai siekiant padidinti savo elektrinių automobilių gamybos pajėgumus.
Buvo tikimasi, kad gamykla bus atidaryta 2025 metais, o jos metinis gamybos pajėgumas sieks 60 gigavatvalandžių – tiek, kad būtų galima aprūpinti energija apie milijoną automobilių per metus.
Visgi skaičiuojama, kad gamykla sunaudotų iki 2 teravatvalandžių elektros energijos per metus.
„Esant dabartinėms elektros kainoms, manome, kad kyla grėsmė daug energijos naudojančių projektų pelningumui Vokietijoje“, – teigė P. Carlssonas.
Vokietija iki vasarį įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą gaudavo 55 proc. gamtinių dujų iš Rusijos, o prasidėjus karui jai teko ieškoti kitų tiekėjų, kurie tiekia produkciją kur kas didesnėmis kainomis, todėl išaugo sąskaitos už elektrą.
P. Carlssonas pažymėjo viliojančias sąlygas Jungtinėse Valstijose, kai rugpjūtį JAV įstatymų leidėjai priėmė svarbų prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) planą dėl klimato, mokesčių ir sveikatos apsaugos, numatantį didžiausias Amerikos investicijas kovoje su pasauliniu atšilimu, į kurį įeina 7,5 tūkst. JAV dolerių mokesčių kreditai kiekvienam amerikiečiui, perkančiam elektromobilį, pagamintą Šiaurės Amerikos esančios gamyklose ir kuriame būtų naudojamos JAV pagamintos baterijos.
Briuselio teigimu, tokia nuostata yra labai nepalanki ne JAV įmonėms, kurios tiekia savo baterijas į kitas šalis.
„Dabar esame tokiame taške, kur pirmenybę galime teikti plėtrai Jungtinėse Valstijose, o ne Europoje“, – kalbėjo P. Carlssonas, apskaičiavęs, kad baterijų gamyba ten gali kainuoti 30–40 proc. pigiau.
„Jungtinės Valstijos gali tapti įdomiausia vieta pasaulyje gaminti baterijas“, – pridūrė jis, ragindamas Europos Sąjungą „pasiūlyti priemonių, konkurencingų amerikietiškosioms finansinėms paskatoms“.
