2024 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad bendrai apie 27 proc. 16 metų ir vyresnių ES gyventojų negali sau leisti 1 savaitės kasmetinių atostogų ne namie.
Palyginti su 2023 m., ši dalis sumažėjo 1,5 procentinio punkto ir yra gerokai mažesnė nei prieš dešimtmetį.
Didžiausia žmonių, negalinčių sau leisti savaitės trukmės metinių atostogų, dalis užfiksuota Rumunijoje (58,6 proc.), Graikijoje (46,0 proc.) ir Bulgarijoje (41,4 proc.).
Priešingai, tik 8,9 proc. Liuksemburgo, 11,6 proc. Švedijos ir 13,0 proc. Nyderlandų gyventojų nurodė, kad 2024 m. negalės sau leisti 1 savaitės atostogų ne namuose.
Tačiau kokia situacija yra Lietuvoje?
Lietuva – prasčiausių dešimtuke
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva patenka į prasčiausius rodiklius fiksuojančių šalių dešimtuką. Net 32,2 proc. lietuvių negali sau leisti savaitės trukmės atostogų, kurių metu išvyktų iš namų.
Prastesnė padėtis nei Lietuvoje fiksuojama tik Rumunijoje (58,6 proc.), Graikijoje (46,0 proc.) ir Bulgarijoje (41,4 proc.), Vengrijoje (39,3 proc.), Portugalijoje (35,2 proc.), Kroatijoje (34,7 proc.), Ispanijoje (33,4 proc.), Slovakijoje (33,4 proc.).
Tuo metu Kipre užfiksuotas toks pats rodiklis kaip ir Lietuvoje (32,2 proc.).
Padėtis šiek tiek geresnė Lietuvos kaimynėse Lenkijoje ir Latvijoje. Tokių atostogų sau negali leisti 29,3 proc. latvių ir 25,5 proc. lenkų.
Viską lemia per lėti pokyčiai?
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarstė, kad atostogas sau galinčių leisti žmonių skaičius šalyje priklauso nuo finansines gyventojų galimybes lemiančių parametrų: šalių pragyvenimo lygio, visuomenės struktūros pagal pajamas, gyventojų perkamosios galios, kuriai įtakos turi ir atostogų kainos.
„Nepaisant pasiekto šalies progreso, augančios ir tvirtėjančios viduriniosios klasės, sparčiai kylančių tiek vidutinių pajamų, tiek minimalaus atlygio bei tvirtėjančių socialinės pagalbos ir paramos priemonių, struktūrinių ilgalaikių socialinių problemų Lietuvoje vis dar yra nemažai.
Ir tai lemia kuklesnes pažeidžiamesnės visuomenės dalies galimybes“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, Lietuvos pozicijos pagal skurdo rizikos lygio rodiklius yra vis dar vienos prastesnių. „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. aukščiausi skurdo rizikos rodikliai buvo fiksuoti Bulgarijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje.
Tuo metu mažiausi rodikliai stebėti Čekijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Airijoje.
Skurdo rizika dažnai tiesiogiai susijusi su galimybėmis išvykti atostogų – kuo sunkiau žmogui finansiškai, tuo mažesnė tikimybė, kad jis galės išvykti atostogų.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad „Eurostat“ tyrimo rezultatai aiškiai parodo ryšį tarp šalies ekonominės padėties ir žmonių galimybių išvykti atostogų. Kuo tvirtesnė ekonomika – tuo daugiau žmonių gali sau leisti pailsėti ne namuose.
Ne veltui, viršuje – turtingos Šiaurės šalys ir stiprios Vakarų Europos ekonomikos.
Visgi įdomu tai, kad į pirmaujančių šalių gretas patenka ir Slovėnija bei Čekija – nors abi priklauso tam pačiam regionui, kaip ir Lietuva. Tačiau, pasak ekonomistės, šiose šalyse struktūriniai pokyčiai darbo rinkoje, technologinis augimas ir bendra pažanga buvo spartesni, todėl gyventojų pajamos aukštesnės, o skurdo rizika – mažesnė.
„Pavyzdžiui, tiek Čekija, tiek Slovėnija Lietuvą lenkia pagal dirbančiųjų pramonėje struktūrą: Lietuvoje net 84 proc. apdirbamosios pramonės darbuotojų dirba žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės šakose. Tuo tarpu, Čekijoje – tik 57 proc., o Slovėnijoje – 61 proc.
Tai reiškia, kad pati pramonė tose šalyse yra pažangesnė, reikšmingesnė aukštą ir vidutiniškai aukštą pridėtinę vertę kuriančių šakų įtaka. Ši struktūra diktuoja griežtesnę kompetencijų paklausą, mokymosi visą gyvenimą poreikį ir darbo jėgos ruošimo bei perkvalifikavimo sistemos galimybes jį atliepti. O tai lemia ir aukštesnių atlyginimų struktūras“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje struktūriniai pokyčiai taip pat vyksta, vis daugiau pridėtinės vertės sukuria pažangios paslaugos (IT, finansų ir draudimo ir kitos verslo paslaugos), tačiau nekvalifikuotų ar žemesnės kvalifikacijos darbų vaidmuo vis dar labai reikšmingas.
„Tai lemia mūsų darbo jėgos pajamų struktūrą ir gyventojų galimybes. O kad pokyčiai būtų spartesni, tam reikėtų tiek pažangių verslų plėtros, užsienio investicijų, tiek investicijų į darbuotojus ir jų kvalifikacijų atitikimą darbo rinkos poreikiams“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Savaitei reikia maždaug tūkstančio eurų?
Atostogų kainos priklauso nuo kelionės krypties, poilsio trukmės ar pasirinkto viešbučio. Visgi pasirinkus net ir kuklesnius variantus, keliautojams gali tekti išleisti apie tūkstantį eurų.
„Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pažymėjo, šiemet visos atostogų kainos paaugo vidutiniškai apie 10–15 proc.
Ji įvardijo, kad tokiems kainų pokyčiams įtakos turėjo nemažai veiksnių.
„Vidutinei kelionės kainai įtaką daro ne tik viešbučių kainos, bet ir brangstantis aptarnavimas, skrydžių kainos, darbuotojų atlyginimai ir pan. Palyginimui, vidutiniškai kelionei į Turkiją šiais metais lietuviai skiria apie 950 eurų asmeniui, o t. y. 12 proc. daugiau nei prieš metus“, – nurodė I. Aukštuolytė.
Tai patvirtino ir Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė, kuri pridėjo, kad kainų augimą lėmė ir infliacija, degalų kainų svyravimai, didėjantys aplinkosaugos reikalavimai, augantis darbo užmokestis bei oro linijų konkurencijos pokyčiai.
„Statistiškai vertiname, kad už savaitės trukmės atostogas Lietuvos keliautojai vidutiniškai skiria apie 900 eurų asmeniui, o tai yra apie 50 eurų daugiau nei prieš metus“, – nurodė ji.
Keliauti Lietuvoje nebūtinai pigiau
Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė pastebėjo, kad tarp šalies gyventojų išlieka populiarios ir kelionės po Lietuvą, kuriose ženklus kainų augimas užfiksuotas nebuvo.
„Vietinis turizmas, kai keliaujama po Lietuvą, išlieka populiarus tarp šalies gyventojų. Nuo pandemijos pabaigos fiksuojamas nuoseklus augimas, kuris išliko stabilus ir 2024 m. – vietinių turistų skaičius pasiekė daugiau nei 2,7 mln.
Didžiausią keliautojų srautą pritraukė didieji miestai bei kurortinės teritorijos. Nors šie regionai dėl augančių energetinių sąnaudų, darbo užmokesčio ir kitų veiksnių buvo priversti koreguoti paslaugų kainodarą, ženklaus kainų augimo – nepastebima“, – dalijosi M. Plepytė-Rainienė.
Visgi keliauti Lietuvoje ne visuomet pigiau nei užsienyje.
Portalas tv3.lt jau kiek anksčiau rašė, kad Lietuvos pajūryje atostogų kainos neretai prilygsta kelionėms į užsienį.
Štai apgyvendinimo paslaugų portalo „Priejuros.lt“ vadovas Laurynas Šertvyčius neseniai dalijosi, kad Nidoje galima rasti nakvynę ir už 35 eurus (su bendrais patogumais). Tuo metu apie 600 eurų kainuoja jau prabangūs, erdvūs apartamentai kelioms šeimoms ar didesnėms draugų kompanijoms.
Tuo metu Pervalkoje nakvynė gali atsieiti nuo 30–50 eurų (nedideli kambariai su patogumais) iki 300 eurų (namas su kiemu).
„Preila kainuoja nuo 40 eurų poilsio bazėje „Preila“ iki 350 eurų už apartamentus naujos statybos name, praktiškai kopose.
Juodkrantėje galima išsinuomoti seną, dar pionierių stovyklų laikus menantį namelį miške nuo 30–40 eurų parai. Kai kurių naujų apartamentų nuomos kaina siekia 250 eurų vasaros piko metu“, – komentavo „Priejuros.lt“ vadovas.
Palangoje iš visų pajūrio kurortų pasiūla yra įvairiausia. Štai norintys sutaupyti, nakvynę miesto centre gali rasti ir už 20–30 eurų, kambariuose su bendrais patogumais. O norintys prabangos gali rinktis viešbučius, kur su maitinimu, SPA paslaugomis kaina siekia ir 850 eurų parai.
Anot L. Šertvyčiaus, Kunigiškiuose kambarį nuosavame name sezono metu galima išsinuomoti ir už 20–40 eurų. Tuo metu brangiausi variantai ten apsistoti yra nakvynė didesniuose namuose ar kotedžuose su kiemu, baseinu, kur kainos siekia ir 700 eurų.
„Šventojoje senuose (dažniausiai atnaujintuose) nameliuose su bendrais patogumais galima apsistoti nuo 15–25 eurų parai, tačiau piko metu nelieka tokių pigių variantų.
Brangiausiai Šventojoje galima išsinuomoti namą, kuris stovi praktiškai kopose ir jame gali apsistoti iki 8 asmenų, kaina – 350 eurų parai“, – kainas vardijo L. Šertvyčius.
Tai reiškia, kad pasirinkus apartamentą su patogumais Lietuvos pajūryje, vien nakvynė savaitei gali siekti apie tūkstantį eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
