Todėl pabandžiau palyginti ir suskaičiuoti, kur pavalgyti pigiau – restorane ar namuose? Kiek tas pats patiekalas kainuoja restorane ir kavinėje?
Taigi, praėjusią savaitę apsilankiau Vilniaus restorane „Café Montmartre“. Čia užsisakiau vieną porciją midijų, kuri man atsiėjo 15,9 euro. Midijos buvo patiektos balto vyno padaže su bulvytėmis.
Patikrinau, kiek toks patiekalas kainuoja kitose maitinimo įstaigose. Vidutinė jo kaina siekia maždaug 15–20 eurų.
O šią savaitę midijas nusprendžiau pasigaminti namuose. Prekybos tinkle įsigijau reikiamų produktų:
- 1 kg šaldytų midijų 5,99 euro;
- 180 g sviesto 1,34 euro;
- 200 ml grietinėlės 0,75 euro;
- 700 g. bulvių 0,30 euro;
- vienas česnakas 0,18 euro,
- ryšulėlis petražolių 0,59 euro;
- ryšulėlis svogūnų laiškų 1,29 euro;
- 0,25 l buteliukas balto vyno 2,09 euro.
Iš viso pirkiniai atsiėjo 12,53 euro.
Šių produktų užteko pagaminti dviem porcijoms. Pirmiausia 90 g. sviesto išlydžiau puode, vėliau subėriau ir apkepiau 5 skilteles česnako ir ryšulėlį svogūnų laiškų.
Tada įpyliau 100 ml balto vyno ir netrukus subėriau midijas. Viską troškinau 10 min. Tada įpyliau 100 ml grietinėlės ir užbarsčiau krapų, po poros minučių patiekalas buvo baigtas.
O bulves supjausčiau skiltelėmis, apšlaksčiau aliejumi, prieskoniais ir kepiau orkaitėje apie pusvalandį.
Taigi, viena porcija kainavo šiek tiek daugiau nei 6 eurus. Taip pat sviesto ir grietinėlės sunaudojau tik po pusę pakelio. Todėl šiuos produktus bus galima naudoti jau kitiems patiekalams gaminti.
Pagaminti midijas užtruko apie 40 min. Restorane dažniausiai tenka laukti dvigubai trumpiau. Tačiau kaina jau tris kartus didesnė.
Taip pat restorane galima pakeisti aplinką, nereikia patiems gaminti. Tačiau vis toliau augant kainoms, namuose galima kone kasdien valgyti tokius pačius patiekalus, kaip restorane, tik kelis kartus pigesnius. O patiekalų išvaizda ir skonis tiek restorane, tiek namuose beveik nesiskiria.
Žmonės vis rečiau užsuka į restoranus
„Amber Food“ vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis pastebėjo, kad žmonių srautai į restoranus ir kavinės pastaruoju metu sumažėjo.
„Tačiau žmonės neketina visiškai atsisakyti restoranų. Pavyzdžiui, jeigu žmonės buvo įpratę lankytis restoranuose 4 kartus per mėnesį, tai dabar ten eina jau 3 kartus. Nėra taip, kad norėtų eiti į pigesnį restoraną, jie nekeičia pamėgtos vietos, bet ten lankosi rečiau.
Pirmadienį ir antradienį žmonių srautai restoranuose ir kavinėse sumažėjo. Žmonės maitinimo įstaigose dažniau lankosi savaitgaliais. Šeštadienį srautai būna tris kartus didesni nei pirmadienį“, – skaičiavo restoranų vadovas.
Anot jo, restoranų ir kavinių verslas yra kone pats konkurencingiausias.
„Dabartinė žaliavų savikaina yra didesnė, nei buvo, pavyzdžiui, 2019 metais. Mes atsiliekame didindami kainas.
Kalbant apie jas, matau tris scenarijus. Kainos gali didėti, likti tame pačiame lygyje arba mažėti. Šiemet kainos kilti nebeturėtų. Tačiau klausimas, kiek minimali alga ir maisto kainos didins savikainą. Kol kas kiaušiniai ir pienas pinga. Jeigu žaliavos ir toliau pigs, patiekalų kainų didėjimas sustos, galbūt netgi ims mažėti“, – svarstė G. Balnis.
Vis tik, anot jo, jeigu energetinių išteklių, maisto kainos toliau mažės, restoranų vadovai tuos pinigus skirs algoms, tačiau kainų klientams tikriausiai nemažins.
„Vasarą restoranai ir kavinės turi didžiausias apyvartas. Todėl jie jau dabar rengia vasaros atostogoms meniu ir jų nebekeičia. Todėl dabar ir pamatysime, kokios patiekalų kainos bus nustatytos. Tikėtina, kad tokios ir liks iki metų pabaigos“, – prognozavo G. Balnis.
Kainos išliks tame pačiame lygyje
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad restoranų situacija Lietuvoje pastaruoju metu yra keistoka.
„Gruodžio mėnesį „Eurostat“ duomenys rodė, kad gyventojų optimizmo lygis buvo aukščiausias per pastaruosius 10 mėnesių. Žmonės gerai vertino ekonomikos, darbo rinkos perspektyvas.
Tačiau reali gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos statistika rodė, kad maitinimo sektoriaus apyvarta pernai gruodį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo tik 5 proc. Tas augimas vis dar yra, bet jis lėtėja“, – pastebėjo ekonomistas.
A. Izgorodinas prognozavo, kad vasarį ir kovą apyvartos restoranuose ir kavinėse kris.
„Tai susiję su kylančiomis palūkanomis. Europos centrinis bankas (ECB) kelia palūkanas. Tai veikia žmones, kurie turi paskolas. Ir nors ekonomika ir darbo rinka yra stipri, infliacija lėtėja, tačiau sparčiai ir agresyviai yra keliamos palūkanos verčia gyventojus taupyti ne pirmo būtinumo prekėms.
Perspektyvos yra prastos. ECB palūkanas didins iki šių metų rudens, jos didės iki 3 proc. Paskolų našta gyventojams dar labiau didės, tad žmonės dar rečiau lankysis restoranuose ir kavinėse“, – prognozavo ekonomistas.
Jis nebuvo tikras, ar ši situacija skatins restoranus atpiginti patiekalus.
„Atlyginimai kavinėse ir restoranuose nedidės. Todėl atlyginimų spaudimo kelti galutines kainas, nebeliks. Kitas aspektas dujų ir elektros kainos įmonėms. Kol kas dujų kaina lieka žema. Todėl energetikos irgi nekels spaudimo didinti kainas.
Vienintele rizika lieka tolesnė maisto kainų dinamika. Tai priklausys, kaip nuo Covid-19 krizės atsigaus Kinija. Kol kas matome, kad Kinijos atsigavimus bus spartus, jos paslaugų vartojimas auga. Jeigu jis sparčiai augs, rinkos patikės, kad Kinijos atsigavimas bus spartus. Todėl maisto kainos gali padidėti, tai turėtų įtakos ir restoranams bei kavinėms“, – komentavo A. Izgorodinas.
Anot jo, artimiausiu metu kainos restoranuose nesikeis, nei kris, nei kils.
„Krizinis laikotarpis bus pavasarį, tada ir pamatysime, ar kils maisto kainos. Jeigu maistas nebrangs, tada galim imti mažėti ir kainos restoranuose ir kavinėse“, – prognozavo ekonomistas.
