Architektai savo vizijose siūlo derinti visiškai skirtingos paskirties erdves
Kas mums yra individuali erdvė? Namai, kambarys, galbūt – kampe stovintis fotelis, kuriame įsitaisius geriama arbata, skaitomos knygos, kuriame galima nusnūsti.
Ar įsivaizduojate, kad tokią erdvę, skirtą tik jums, galėtumėte turėti kokioje nors viešoje vietoje – ten, kur, atrodytų, nė nekvepia privatumu? Pavyzdžiui, knygomis ir kitais spaudiniais užverstoje bibliotekoje.
Tokią viziją regi architektas Ernestas Vonsevičius. Jo kurtą projektą „Individuali erdvė visuomeninėje aplinkoje“ vizualizacijų konkurso „Artlantis“ interneto svetainės lankytojai pripažino geriausiu interjerų kategorijoje.
Tuo metu geriausiu eksterjeru internautai išrinko architektės Dovilės Bukauskaitės projektą „Polifunkcinis kompleksas. Pienocentro kvartalas“ Kaune. Jis atspindi senosios ir naujosios architektūros dermę.
Ir vieša, ir privatu
Futurizmas. Tokia pirma mintis šauna į galvą išvydus architekto E. Vonsevičiaus kurtus „liftus“, „kabinas“ ar, kaip patikslina pats projekto autorius, „stalčiukus“. Kas tie stalčiukai? Pasirodo, tai – individuali erdvė, tam tikras privatus kiautas, kuriame galima pasislėpti atsidūrus viešoje vietoje.
Architektas E. Vonsevičius savo projekte „Individuali erdvė visuomeninėje aplinkoje“ pabandė derinti visiškai skirtingas statinio paskirtis – privačią ir viešąją.
Naują koncepciją sukūręs architektas aiškino, kad ši jungtis susieta su žmogaus psichologine būsena. Projekto autorius atskirus dizaino ir kitus svarbius elementus teigė specialiai palikęs antrajame plane.
„Man svarbiausia – dviejų skirtingų interjero erdvių sąjunga. Tai – tik mano asmeniniai bandymai. Laikas parodys, ar tokia koncepcija pasiteisintų“, – pasakojo E. Vonsevičius.
Jis mano, kad šią idėją būtų įmanoma pritaikyti naujai kuriamose viešosiose erdvėse arba integruoti į jau esamas. Anot E. Vonsevičiaus, tam puikiai tiktų, pavyzdžiui, viešosios bibliotekos. „Vadinamieji „kabantys stalčiukai“ su įdiegta reikiama įranga taptų nedidelėmis uždaromis skaityklomis arba poilsio zonomis, kurios, žvelgiant iš pastato viršaus, kurtų bendrą erdvę ir dinamiškai įsilietų į ją. Individuali erdvė šiuo atveju kuriama kaip uždara ir savarankiška patalpa“, – aiškino kūrėjas.
E. Vonsevičius viliasi, kad naujos privačios ir viešosios erdvės dermės vizijos bei interpretacijos leis plačiau suvokti tokios koncepcijos pritaikymo galimybes.
Atidžiai rinko atspalvius
Estetiškas, gerai nušlifuotas ir konceptualus. Toks yra architektės D. Bukauskaitės projektas „Polifunkcinis kompleksas. Pienocentro kvartalas“.
Ji savo kurtoje vizualizacijoje neatpažįstamai pakeitė laikinojoje sostinėje, Kaunakiemio gatvėje, esantį pramoninį rajoną. Jis konvertuojamas į švarų komercinės ir administracinės paskirties kvartalą.
Kodėl švarų? Architektė D. Bukauskaitė siūlo atsikratyti didelės dalies esamų statinių – palikti tiktai turinčius išliekamąją vertę. Kaunakiemio gatvėje vis dar stovi 1935-1939 metais statytų pastatų, jie saugomi Kultūros paveldo departamento.
„Projekto pagrindinis uždavinys buvo apjungti skirtingų laikotarpių architektūrą. Ši problema pastaruoju metu tampa vis svarbesnė“, – aiškino D. Bukauskaitė.
Kauno dailės institute architektūros specialybės magistrantūros studijas tęsianti mergina teigė, kad dinamišką kvartalo viziją pasiūlė atsižvelgdama į Nemuno slėnyje numatytą plėtrą.
Naujasis Pienocentro kvartalas atsiduria labai judrioje Kauno vietoje. Tad čia išauga ir daugiaaukščių namų. Tačiau jie nėra agresyvūs. Naujiesiems pastatams buvusioje pramoninėje teritorijoje parenkami panašūs atspalviai.
Fasadai dengti tonuotu ir berėmiu rudo atspalvio stiklu, o pastatų laiptinės – skaidraus stiklo, aptrauktos savotišku tinklu.
Kvartale D. Bukauskaitė suformavo ir naujų erdvių, kuriose – siauros gatvelės, nedideli tiltai. Architektė įsitikinusi, kad modernioji architektūra negali sumenkinti senosios, atvirkščiai – privalo ją papildyti, kompensuoti jos nelankstumą.
Nuomonės išsiskyrė
Interjerų ir eksterjerų vizualizacijų konkurso „Artlantis“ organizatoriui Daliui Regelskiui teko konstatuoti, kad vertinimo komisijos ir interneto svetainės lankytojų nuomonės dėl geriausių projektų išsiskyrė.
Konkurso komisija nusprendė, kad geriausio eksterjero vizualizacijos autorius – architektas Eugenijus Žarkovskis. Jis suprojektavo vadinamąjį „sandėrių namelį“ – „Girios alėją“. Šis lengvų konstrukcijų statinys, kuriam numatyta vieta prie naujai statomo daugiabučių namų kvartalo, skirtas dviems-trims žmonėms. Jame būsimieji naujakuriai gali derėtis su būsto pardavėjais, išsiaiškinti rūpimus klausimus.
Tuo tarpu geriausia interjero vizualizacija konkurso komisija įvardijo Kęstučio Vasiliausko sukurtą vonios kambario projektą.
„Artlantis“ konkurso organizatoriaus D. Regelskio nuomone, komisijos išrinktose vizualizacijose buvo geriausiai parinktos paviršių tekstūros, puikiai išgauti šviesos ir erdvės efektai.
Konkursui iš viso buvo pateikta daugiau nei 100 architektų darbų.
Kristina Urbaitytė, Vytis Ramanauskas
