• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teigiama, kad kuo daugiau gyventojai mokesčių sumokės, tuo didesnes socialines garantijas jie turės. Pavyzdžiui, kuo didesnis gyventojų atlyginimas ir sumokamos įmokos, tuo didesnė ir jų nedarbo išmoka bus, jeigu jie neteks darbo. Tačiau ne visos išmokos priklauso nuo atlyginimo dydžio.

Teigiama, kad kuo daugiau gyventojai mokesčių sumokės, tuo didesnes socialines garantijas jie turės. Pavyzdžiui, kuo didesnis gyventojų atlyginimas ir sumokamos įmokos, tuo didesnė ir jų nedarbo išmoka bus, jeigu jie neteks darbo. Tačiau ne visos išmokos priklauso nuo atlyginimo dydžio.

REKLAMA

Pavyzdžiui, ligos išmoka skaičiuojama nuo 2 vidutinių darbo užmokesčių ir nesvarbu, kad žmogus uždirba 3 ar daugiau vidutinius darbo užmokesčius, nuo kurių ir moka įmokas „Sodrai“. 

Taikomos lubos 

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ligos išmokų dydžiai skiriami į dvi grupes: 

62,06–100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys (jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc., gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką). 

REKLAMA
REKLAMA

62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“. 

„Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio: 2022, I ketv. 1718,30 eurų; 2022 , II ketv. 1768,40 eurų. 

REKLAMA

Dirbantiems pagal darbo sutartis asmenims yra nustatytos 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų (arba 60 VDU per metus), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos“, – komentavo ministerija. 

Ministerija tiesiai neatsakė, kodėl nedarbo išmokoms taikomos lubos. Ji tikino, kad valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. 

„Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o didžioji dalis nedarbingų asmenų, vyresnio amžiaus žmonių bei vaikus auginančių asmenų gauna mokamas išmokas. Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ir pan. 

REKLAMA
REKLAMA

Valstybinis socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi universalumo, solidarumo ir kitais principais“, – komentavo ministerija.

Mažiausia ir didžiausia ligos išmoka 

„Sodros“ Komunikacijos skyriau patarėja Malgožata Kozič pateikė pavyzdžius, kokia mažiausia ir didžiausia gali būti ligos išmoka. 

„Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo spalio iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negali būti mažesnė nei 205,38 euro per mėnesį arba 9,38 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems gyventojams. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Ligos išmoka yra lygi 62,06 proc. darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taigi, šį ketvirtį didžiausia ligos išmoka negali būti didesnė nei 2189,97 euro per mėnesį arba 104,78 euro per dieną. Tai aktualu gyventojams uždirbantiems didžiausias algas“, – skaičiavo specialistė. 

Tuo metu vidutinė dienos ligos išmoka siekia 40,3 euro, vidutinė ligos išmokos mokėjimo trukmė  9,2 –  darbo dienų.

Daugiausiai gyventojų nedarbingumą turėjo pandemijos laikotarpiu 

„Sodros“ atstovė skaičiavo, kad šiuo metu yra apie 50 tūkstančių galiojančių nedarbingumo pažymėjimų. 

REKLAMA

„Iš jų 1 tūkstantis pažymėjimų išduotas dėl COVID-19. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius nėra lygus ligos atvejų skaičiui ar sergančių žmonių skaičiui. Pavyzdžiui, ilgai sergančiam žmogui ligos laikotarpiu išduodami keli nedarbingumo pažymėjimai, arba mama, prižiūrinti namuose du sergančius vaikus, turi vieną nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau paprastai nedarbingumo pažymėjimų skaičius bendrais bruožais atspindi sergamumo statistiką. 

Pastaraisiais mėnesiais nematome nedarbingumo pažymėjimų skaičiaus augimo – rugsėjį iš viso išduoti 226 tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų, spalį – 227 tūkstančiai. Lapkričio mėnesį apie 196 tūkst.“ – komentavo specialistė. 

REKLAMA

Anot jos, kitokia situacija buvo pernai – 2021 m. rugsėjį išduoti 258 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, spalį – 300 tūkst. 

„Vėliau šis skaičius sparčiai augo. Daugiausia nuo pandemijos pradžios nedarbingumo pažymėjimų išduota šių metų vasarį – 438 tūkstančiai, iš jų beveik 172 tūkstančiai dėl įvairių priežasčių susijusių su COVID-19, daugiausia dėl paties asmens ligos. 

Palyginti, pačioje pandemijos pradžioje, 2020 metų balandį, išduoti 303 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, iš jų 133 tūkst. dėl įvairių priežasčių susijusių su COVID-19. Tuomet tik 14,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų išduota dėl asmens ligos ar izoliacijos, o 118,5 tūkst. – dėl slaugos arba priežiūros, kadangi užsidarius ugdymo įstaigoms tėvai prižiūrėjo namuose nesergančius vaikus“, – komentavo specialistė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, nuo šių metų kovo išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius nuolat mažėjo, vėl pradėjo didėti rugpjūtį, tačiau tai įprasta kiekvienų metų  tendencija. 

„Ligos išmoka yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir  priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos. Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami“, – sakė M. Kozič. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų