Darbo kodekso pakeitimo projekte siūloma, kad darbuotojams, uždirbantiems daugiau kaip 6500 litų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), nebūtų taikoma Darbo kodekso kai kurių straipsnių apsauga - dėl atleidimo iš darbo pagrindų; dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino; dėl išeitinės kompensacijos dydžio; dėl darbo laiko; dėl poilsio ir atostogų laiko.
Šias sąlygas darbuotojas su darbdaviu turės susiderėti atskiru susitarimu, kurio neribos Darbo kodeksas.
Tokius Darbo kodekso pakeitimus pirmadienį Vyriausybės pasitarime pristatė ūkio ministras Rimantas Žylius.
„Darbo kodeksas vienodai saugo visus darbuotojus: tiek gaunančius 800, tiek 10 000 litų per mėnesį. Tačiau tai, kad darbuotojas sugebėjo susitarti dėl didelio darbo užmokesčio, parodo, kad jis yra konkurencingas darbo rinkoje ir gali derėtis dėl kitų darbo sutarties nuostatų. Todėl Darbo kodekso apsauga derantis dėl darbo sutarties sąlygų jam nėra reikalinga“, - sako ūkio ministras R. Žylius.
Pasak ūkio ministro, toks Darbo kodekso pakeitimas turėtų labai svarbių pokyčių ekonomikai ir investiciniam klimatui. „Verslas lengviau kurs gerai apmokamas darbo vietas, o mažas pajamas gaunančių darbuotojų apsauga nenukentės“, - sako R. Žylius.
Pateikti įstatymo projektai pradėti derinti Vyriausybėje. Dar šį mėnesį Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl projektų ir jų teikimo Seimui.
