Tokios darbo grupės steigimas numatytas trečiadienio Vyriausybės pasitarimo darbotvarkėje.
Darbo grupė turėtų rengti Branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje galimybių ataskaitą.
Taip Vyriausybė sieks labiau įtraukti Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) šalyje vystant mažųjų modulinių reaktorių projektus.
Taip pat numatyta didinti JAV įsitraukimą tokiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose kaip Trijų jūrų iniciatyva, Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystė (angl. Partnership of Transatlantic Energy Cooperation, P-TEC).
Lietuva jau yra pasirašiusi susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo rengiant ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių (MBR) verslo modelio analizę ir plėtros galimybių Lietuvoje vertinimą.
Praėjusioje Vyriausybėje dirbęs energetikos ministras Dainius Kreivys yra susitikęs su šią technologiją vystančio italų branduolinės energetikos startuolio „Newcleo“ atstovais.
Jau pranešta, kad „Newcleo“ su Slovakijos valstybine bendrove „JAVYS“ šioje šalyje įsteigė bendrą įmonę, statysiančią keturis mažus branduolinius reaktorius, o Italijos vienaragis toliau dairosi galimybių plėstis į Rytų Europą.
Anksčiau skelbta, kad naujos kartos reaktoriuose galėtų būti panaudotos branduolinės atliekos iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE).
Į darbo grupę rengiant ataskaitą ministerija numato įtraukti ne tik IAE, bet ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI), mokslo įstaigas ir šalies energetikos įmones.
Pagal naują Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), iki 2050 metų Lietuva planuoja eksportuoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Tam strategijoje numatyta galimybė Lietuvoje vystyti naujos kartos branduolinę energetiką.
Anksčiau skelbta, kad politinis sprendimas dėl MBR įrengimo turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
Lietuvoje galėtų būti įrengti 1,5 GW galios branduoliniai reaktoriai.
Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Lietuvos elektros energijos poreikis gali siekti 24 teravatvalandes (TWh), 2040 m. – 48 TWh, 2050 m. – 74 TWh.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
