Metams baigiantis, skolų valdymo bendrovėms darbo šiuo metų laiku netrūksta. Skolų administravimo ir išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės tvirtina, kad klientų aktyvumas šiemet buvo didesnis nei pernai, to paties tikimasi ir kitais metais. Vis daugiau įmonių, norėdamos išvengti skolų, renkasi prevencijos priemones, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Kaip dienraščiui teigė skolų išieškojimo ir administravimo paslaugas teikiančios bendrovės UAB "Creditcollect" ryšiams su visuomene atstovas Arūnas Armalis, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, į šią bendrovę kreipėsi apie 10 proc. daugiau įmonių su prašymais padėti išieškoti skolas. Jo nuomone, tam įtakos turėjo augantis verslo pasitikėjimas skolų išieškojimo bendrovėmis bei kreditorių noras su skolomis susijusias problemas perleisti profesionalams.
Palyginti su 2006 metais, skolininkų šiemet padaugėjo 20 procentų. Piktybiniai skolininkai, kurie, anot A. Armalio, "tikrai vengia grąžinti skolas ir darbas su jais reikalauja ir laiko, ir įvairių priemonių", sudaro apie 10 proc. visų skolininkų.
Vidutinė bendrovei perduodama skola - 10 tūkst. litų. "Pastebima tendencija, kad sumos po truputį auga", - sakė A. Armalis. Jo teigimu, į "Creditcollect" dažniausiai kreipiasi verslininkai, turintys skolininkų Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse.
"Creditcollect" duomenimis, pastebima, kad jau ketvirtus metus skolos aktyviau grąžinamos gruodį: šį mėnesį bendrovės grąžina 35-40 proc. skolų daugiau nei kitais metų mėnesiais. Įmonės atstovai sako, kad iki Naujųjų grąžina skolas tos bendrovės, kurios yra susirūpinusios savo reputacija bei santykiais su kitomis verslo struktūromis.
"Tai suprantama, nes baigiasi finansiniai įmonių metai, sudarinėjami nauji biudžetai, verslininkai suinteresuoti atgauti kuo daugiau kompanijos lėšų, reikalingų naujiems projektams", - teigia UAB "Creditcollect" generalinis direktorius Antanas Survila.
Lietuvos skolų išieškojimo įmonių asociacijos direktorius Petras Kadziauskas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad kompanijos visada nori susigrąžinti pinigus prieš Naujuosius metus. Kita vertus, skolininkai tuo laiku taip pat linkę grąžinti skolas. Juk liaudies išmintis taip pat nuo seno pataria sugrąžinti skolas prieš metų pabaigą.
"Jeigu skolų nėra, įmonės balansas gražesnis. Metų pabaigoje uždaromi piniginiai srautai. Aišku, tai nedaro įtakos pelno ir nuostolių ataskaitai. Lemia ir psichologija: ar metus pradedi turėdamas skolų, ar jų nėra", - mano P. Kadziauskas.
UAB "Intrum Justitia" generalinis direktorius Audrius Astrauskas sako, kad skolininkų ir įmonių, kurios kreipėsi dėl skolų išieškojimo šiais metais padaugėjo.
"Gerokai palengvėjo galimybės skolintis, visi bankai dalija vartojamuosius kreditus, kreditines korteles, kuriuos žmogus, neturintis pajamų, tiesiog gali gauti", - galimybę lengviau skolintis akcentavo pašnekovas.
Vadinamųjų piktybinių skolininkų, anot jo, yra nedaug. Didžiąją dalį skolininkų sudaro tie, kurie kreditą išleidžia neįvertindami savo galimybių.
Kaip teigia A. Astrauskas, skolų dydis labai įvairus, bet vidurkis nesikeičia jau kelinti metai - 2000 litų. Daugiausia verslininkų, siekiančių susigrąžinti skolas, į bendrovę kreipiasi iš Vilniaus, Klaipėdos - ten, kur telkiasi verslas, mažiau - iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio.
Kaip teigė A. Astrauskas, kol buvo palanki ekonominė situacija, gerėjo ir paskolų grąžinimas. Kita vertus, dabar dalis įmonių savo prekių ir paslaugų skolon lengva ranka ėmė nebeduoti. "Jei duoda skolon, iš karto imasi griežtų priemonių. Laiku neatsiskaičiusiems siunčiami priminimai, skolos perduodamos išieškoti", - pasakoja A. Astrauskas.
UAB "Gelvora" pardavimo skyriaus vadovė Laura Jablonskienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad per pastaruosius du mėnesius įmonė itin pajuto klientų ir skolininkų suaktyvėjimą. "Darbo padaugėjo dvigubai ar trigubai nei paprastai. Ir klientų daugiau, ir senesnių skolų stengiamasi atsikratyti", - sakė L. Jablonskienė.
Ji pripažino, kad tenka labai daug skolų nurašyti kaip beviltiškas. "Pagal įstatymus, jei skola yra iki 5 tūkst. litų ir skolininkas nevykdo veiklos, mes dokumentus paruošiame ir skolas galime nurašyti kaip beviltiškas. Tada įmonės susitvarko buhalteriją prieš metų pabaigą", - sako ji.
L. Jablonskienės teigimu, šiais metais iki gruodžio mėnesio į bendrovę kreipėsi daugiau klientų nei praėjusiais metais. Atitinkamai, daugiau buvo "pašnekinta" ir skolininkų. L. Jablonskienė sako, kad piktybinių skolininkų taip pat daugėja. Ji pastebi, kad linkstama skolininkus kuo greičiau atiduoti į skolų valdymo bendrovės rankas - taip didesnė tikimybė skolą išieškoti.
Kai kurie klientai į bendrovę kreipiasi, pašnekovės žodžiais, tik tada, "kada skauda". Nuolatiniai klientai, su kuriais pasirašomos ilgalaikės sutartys, kiekvieną ar kas antrą mėnesį atiduoda visų skolininkų sąrašus, nepaisydami skolos dydžio.
"Tie sąrašėliai prasideda nuo keliasdešimties litų skolos. Bet jei sąraše yra keliasdešimt ar šimtas skolininkų, iš kurių vienas skolingas 40 litų, o kitas - 5 tūkst. litų, tai bendra to sąrašo suma išeina didesnė", - skolų ypatumus dėstė pašnekovė. Pasak jos, ieškoma tų, kurie skolingi 50 tūkst., ir tų, kurie skolingi 70 tūkst. ir 90 tūkst. litų.
L. Jablonskienė sako, kad skolų sumos priklauso nuo veiklos, kuria užsiima klientas, srities. Pasak jos, didesnės skolos galimos statybų sektoriuje.
Be to, L. Jablonskienė mano, kad didesniame mieste galimybė skolintis ir vėluoti grąžinti yra didesnė. "Mažesniame mieste skolininką visi pažįsta. Jei jis iš vieno pasiskolino ir neatidavė, jam kitas tiesiog nebeskolins", - vietos reikšmę skolinantis pripažįsta L. Jablonskienė.
Ji tikina, kad daugėja skolų prevencija besidominčių įmonių. "Vis daugiau įmonių renkasi kompleksinį būdą, kad skolų išvengtų. Aišku, nepavykus kitaip išspręsti situacijos, pasilieka skolų išieškojimą. Praėjusiais metais tokių įmonių, kurios iš anksto pasirinko duomenų bazę, partnerių mokumo vertinimus, buvo tikrai daugiau", - pasakojo L. Jablonskienė.
Ramūnas Liutkevičius
