Apribotos rizikos fondas – taip verčiamas į lietuvių kalbą finansų rinkose plačiai žinomas anglicizmas "hedge fund". Gana švelnus apibūdinimas fondui, kuris finansuojasi kreditais ir investuoja į išvestines bei kitas rizikingas finansines priemones.
"Paprastų" akcijų fondų tikslas yra pasiekti kuo didesnį pelningumą kuo mažiau rizikuojant. Pelningumas yra matuojamas pasitelkiant atitinkamą akcijų indeksą arba krepšelį (benchmark). Rizika yra fondo vertės svyravimas.
Ribotos rizikos fondų tikslas yra absoliutus pelningumas (absolute return). Nuo tradicinių fondų jie išsiskiria tuo, kad naudoja visas įmanomas finansines priemones tikslams pasiekti: parduoda vertybinius popierius, kurių neturi (short selling), spekuliuoja finansinėmis išvestinėmis priemonėmis bei refinansuojasi kreditais.
Turėdami tiek laisvės, hedge fondai vykdo įvairias investavimo strategijas. Labiausiai paplitusi - "long/short" strategija. Jos esmė - fondai perka vienas akcijas, o kitas pasiskolina ir parduoda. Tokios investicijos dažniausiai daromos iš fondo lėšų bei kreditų pagalba. Kreditas suteikia investicijai „sverto“ efektą: jei pasiseka – pelnas padidėja keliais kartais. Tačiau jei investicija būna klaidinga – nuostoliai būna irgi keliais kartais didesni nei be kredito. Vienas aktualiausių pavyzdžių - spekuliacijos „Volkswagen“ akcijomis. Automobilių gamintojo vertybiniai popieriai rinkų dėmesio susilaukė spalio pabaigoje, kai akcijos kursas per vieną savaitę pakilo nuo 200 iki 1000 eurų, po to vėl krito iki 400 eurų. "Financial Times" duomenimis, „hedge“ fondai su „Volkswagen“ akcijomis patyrė apie 15 milijardų eurų nuostolių!
Dar didesnį prasiskolinimą naudoja „global macro“ fondai, kurie finansinių išvestinių priemonių pagalba spekuliuoja tam tikromis palūkanų normomis, valiutų kursais ir pan. Šioje srityje daugeliui turėtų būti žinomas fondas LTCM, kuris išgarsėjo prieš dešimt metų, kai bankrutavo dėl klaidingos palūkanų normos spekuliacijos. Tiesa, „hedge“ fondai gali būti ir labai pelningi. Pvz., keli amerikiečių fondai preitais metais uždirbo milijardus, nes spekuliavo nekilnojamo turto rinkos žlugimu.
Tačiau nepriklausomai nuo „hedge“ fondų pelningumo, juos vadinti ribotos rizikos fondais yra netikslu. Jų valdomo turto rizika yra nežinoma ir nenuspėjama. Praeitais metais pasaulyje oficialiai buvo registruota apie dešimt tūkstančių ribotos rizikos fondų. Išsamesnės informacijos apie jų operatyviąją veiklą, valdomą turtą, apyvartą, pelną ir nuostolius nėra. Daugelis yra registruoti įvairiose egzotiškose salose, tad neprivalo publikuoti informacijos apie savo veiklą. Todėl rinkų prižiūrėtojai, kaip amerikiečių SEC arba vokiečių BaFin, negali „hedge“ fondų ne tik reguliuoti, bet ir tiksliai nustatyti, kokio didumo rizikos juose slypi.
Pagrindinis „hegde“ fondų rizikos šaltinis yra prasiskolinimas. Investicijos pasiėmus paskolą gali suteikti pelnui ir nuostoliams milžinišką „sverto“ efektą. Galimybė pardavinėti pasiskolintas akcijas slepia beribio nuostolio riziką, nes pasiskolintos akcijos turi būti grąžinamos. Net ir tada, kai akcijos kursas patrigubėja, kaip pvz. „Volkswagen“, „hegde“ fondai turi pirkti brangias akcijas, kad grąžintų pinigus tiems, iš kurių pasiskolino. Finansines išvestines priemones fondai perka ne biržose, o už jos ribų ribų („over the counter“), dėl ko papildomai ir atsiranda likvidumo rizika bei rizika, kad kontrakto partneris - pvz. išvestinės priemones pardavėjas - bankrutuos: tereikia prisiminti investicinio banko "Lehman Brothers" žlugimą.
Kapitalo rinkas nusiautusi finansų krizė atskleidė ir „hedge“ fondų pažeidžiamumą. Vien per šių metų rugsėjį jų valdomo turto vertė smuko 10 procentų. Bet tai tėra oficiali statistika. Kaip jau ir minėta, dauguma fondų nepublikuoja finansinių rodiklių, tad rezultatas gali būti dar blogesnis. Jų padėtį blogina ir laikini akcijų pardavimų apribojimai bei politikų siekiai padidinti rinkų reguliavimą. Ekonomistai spėja, kad apytiksliai trys tūkstančiai hedge fondų finansų krizės neišgyvens. Legendinis investuotojas George Soros spėja, kad šis skaičius gali išaugti net iki penkių tūkstančių - kitaip tariant iki pusės visų „hedge“ fondų.
Atsižvelgiant į šių fondų rizikas, kyla klausimas, kodėl jie lietuvių kalboje vadinami ribotos rizikos fondais. Daug tinkamesnis apibūdinimas būtų pvz. neribotos rizikos fondai, nenuspėjamos rizikos fondai ar pan.
