Nuo 2026 m. sausio 1 d. 22 iš 27 ES šalių buvo nustačiusios nacionalinį minimalų darbo užmokestį, informuoja „Eurostat“. To nepadarė tik Danija, Italija, Austrija, Suomija ir Švedija, mat čia dėl minimalios algos sutaria profesinės sąjungos ir darbdaviai).
Taigi kokio dydžio minimalųjį mėnesinį užmokestį mokės ES valstybės bei kaip jų kontekste atrodo Lietuva?
Lietuva – daugiausiai mokančių dešimtuke
8 iš visų minimalų darbo užmokestį nustačiusių šalių jis nesiekė 1 tūkst. eurų. per mėnesį.
Mažiausias mėnesinis atlygis fiksuojamas Bulgarijoje (620 eurų), Latvijoje (780 eurų), Rumunijoje (795 eurai), Vengrijoje (838 eurai), Estijoje (886 eurai), Slovakijoje (915 eurų), Čekijoje (924 eurai) ir Maltoje (994 eurai).
Tuo metu 8 kitose ES valstybėse minimalus darbo užmokestis svyravo nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų per mėnesį. Toks minimalus atlyginimas buvo fiksuojamas Graikijoje (1 027 eurai), Kroatijoje (1 050 eurų), Portugalijoje (1 073 eurai), Kipre (1 088 eurai), Lenkijoje (1 139 eurai), Lietuvoje (1 153 eurai), Slovėnijoje (1 278 eurai) ir Ispanijoje (1 381 eurai).
Likusiose 6 ES šalyse minimalus darbo užmokestis buvo didesnis nei 1,5 tūkst. eurų per mėnesį. Toks minimalus atlygis buvo nustatytas Prancūzijoje (1 823 eurai), Belgijoje (2 112 eurų), Nyderlanduose (2 295 eurai), Vokietijoje (2 343 eurai), Airijoje (2 391 euras) ir Liuksemburge (2 704 eurai).
Atlygiai supanašėja pašalinus kainų lygio skirtumus
Duomenys rodo, kad didžiausias minimalus darbo užmokestis ES šalyse buvo 4,4 karto didesnis už mažiausią.
Tačiau, atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus, minimalaus darbo užmokesčio skirtumai tarp šalių yra gerokai mažesni.
Paprastai tariant, atsižvelgus į tai, ką už tokią pačią sumą pinigų galima nupirkti skirtingose valstybėse, darbo užmokesčio skirtumai sumažėja. Tai reiškia, kad kai kuriose šalyse atlygiai yra mažesni, bet ir kainos yra gerokai mažesnės, todėl gyventojai gali įpirkti daugiau, nei tose šalyse, kur yra žymiai brangiau.
Lyginant minimalų darbo užmokestį pagal kainų skirtumus yra pasitelkiamas perkamosios galios standartas (PPS).
Atsižvelgiant į kainų skirtumus, minimalus darbo užmokestis svyravo nuo 886 PPS per mėnesį Estijoje iki 2 157 PPS Vokietijoje, o tai reiškia, kad didžiausias minimalus darbo užmokestis buvo 2,4 karto didesnis už mažiausią.
PPS atžvilgiu ES šalys, kuriose yra nustatytas nacionalinis minimalus darbo užmokestis, gali būti suskirstytos į 3 skirtingas grupes:
- minimalus darbo užmokestis viršija 1 500 PPS per mėnesį: Vokietija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Airija, Prancūzija, Lenkija ir Ispanija.
- minimalus darbo užmokestis svyruoja nuo 1 000 PPS iki 1 500 PPS per mėnesį: Slovėnija, Lietuva, Kroatija, Rumunija, Portugalija, Graikija, Kipras, Vengrija, Malta, Slovakija, Bulgarija ir Čekija.
- minimalus darbo užmokestis, mažesnis nei 1 000 PPS per mėnesį: Latvija ir Estija.
Palyginti su 2025 m. sausio mėn., 2026 m. 3 šalys pakeitė grupes. Slovakijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje taikomas minimalus darbo užmokestis dabar yra didesnis nei 1 000 PPS per mėnesį.
