„Bus kompleksinis sprendimas, kuris jau vyksta. Pirmiausia, bus diegiamos svarstyklės pagrindiniuose taškuose – per trejus metus „Via Lietuva“ planuoja įdiegti 18 svėrimo vietų. Taip pat stiprinami iš esmės LTSA pajėgumai, kad 24/7 būtų patikrinimai sunkiasvorio transporto“, – LRT radijui trečiadienį sakė J. Taminskas.
„Kad vežėjai nenorėtų, ir nekiltų net minčių perkrauti transportą“, – teigė jis.
Anot J. Taminsko, LTSA dabar neturi pakankamai išteklių tinkamai kontroliuoti vežėjus. Jo teigimu, pernai LTSA patikrino apie 12 tūkst. sunkvežimių, iš kurių apkrauti buvo daugiau nei 200. Dažniausiai tai miškovežiai.
Kasdien fiksuoja 700–800 perkrautų vilkikų
Lietuvoje keliais gali važinėti vilkikai, kurių svoris siekia iki 40 tonų, varančiosios ašies apkrova neviršija 11,5 tonos, o kitų ašių – ne daugiau kaip 10 tonų.
„Pagrindinėse mūsų magistralėse (...) per parą vidutiniškai pravažiuoja per 18 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių. (...) Suvedus skaičius matom, jog ta kontrolė iš esmės yra nepakankama ir būtent šiais metais pradedame stiprinti LTSA pajėgumus, kad kontrolę galėtume vykdyti tinkamai“, – kalbėjo J. Taminskas.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko savo ruožtu pastebėjo, kad automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda dabar įrengtos svarstyklės kasdien fiksuoja 700–800 perkrautų vilkikų.
Jis siūlė, kad atsakomybė už perkrautą vilkiką turėtų tekti ne tik vežėjui.
„Priemonių ir atsakomybės čia būtinai reikia. Turime pradėti kalbėti ne tik apie tą, kuris veža, bet ir apie tą, kuris priima krovinį. Tas, kuris priima krovinį, kol krovinys važiuoja, nežino, kiek to krovinio atvažiuos. Bet kai jis priima ir kai važtaraštyje mato, kad svoris yra ženkliai didesnis, atsakomybė turėtų atsirasti ir jo“, – LRT radijui sakė Š. Frolenko.
Anot jo, jei keliais nevažinėtų vilkikai, keliai beveik nediltų, juos veiktų tik gamtos sąlygos: „Sunkiasvoris transportas privalo laikytis nustatytų reikalavimų, nes keliai yra projektuojami būtent tokiai apkrovai, kokia yra leidžiama. Jeigu ta apkrova keliui yra daroma didesnė, žala iš karto geometriškai didėja.“
Savo ruožtu Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius aiškino, jog prastą kelių būklę lemia ne vežėjai, o nepakankamas kelių finansavimas, nekokybiškas jų remontas.
Jis siūlė leisti vežėjams važiuoti didesnėmis apkrovomis, su iki dešimties ašių ilgio sąstatais.
„Pavyzdžiui, švedai (...) prie vieno vilkiko kabina dvi puspriekabes. Ir kai yra daug ašių, svoris padalinamas ir nėra gadinamas kelias“, – LRT radijui sakė S. Žilius.
Anot ministro, Susisiekimo ministerija taip pat buria darbo grupę, kuri analizuos, kokiomis dar priemonėmis vilkikų žala keliams gali būti valdoma, kokius įstatymus tobulinti.
Be to, vežėjai ir kitos sunkųjį transportą naudojančios įmonės bus kviečiamos pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų nevažiuoti perkrautais vilkikais.
Pasak „Via Lietuvos“, dabar šalies keliuose veikia dvi sunkiojo transporto svarstyklės – magistralėje Kaunas–Klaipėda bei kelyje tarp Kauno ir Zarasų.
Bendrovės teigimu, svėrimo sistemas sudaro kelio dangoje ir šalia jo įrengti davikliai, kurie sunkvežimiui važiuojant jį užfiksuoja ir pagal ratų spaudimo jėgą nustato ašies apkrovas ir jo bendrą svorį. Nustačius, kad vilkikas viršija leistiną svorį, sistema duomenis perduoda į administracinių nusižengimų registrą.
