Lietuvoje trūksta darbuotojų, tad siūloma kviesti jau užregistruotus bedarbius: „Geriausia socialinė programa – darbas“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Įspėja apie naują atleidimų iš darbo bangą Lietuvoje: štai kokių darbuotojų greitai atsisakys

Ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą

Skiria 883 eurus, kad tik darbuotojai neitų į darbą – ar tokia išmoka pasiteisintų Lietuvoje?

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiauliuose įsikūręs fabrikas jau beveik 30 metų gamina minkštuosius baldus. Verslas didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į užsienio šalis. Šiuo metu bendrovėje staliais arba aptraukėjais dirba 6 Kirgizijos piliečiai.

„Mums nuolatos trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tokių kaip staliai, aptraukėjai, tokių specialistų mūsų švietimo įstaigos neruošia, dėl to mes buvom priversti ieškoti išeičių, darbinti žmones iš užsienio šalių“, – kalbėjo „Vilmers“ teisės ir personalo vadovė Margarita Pyragė.

Ruošiasi griežtinti tvarką

Kol kas Lietuvos darbdaviai turi laikytis kvotos, kuri nurodo, kiek darbuotojų iš trečiųjų šalių jiems galima atsivežti palengvinta tvarka. Kvotą galima viršyti, jei pasiūlius darbą lietuviams, neatsiranda norinčiųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvarką nori griežtinti.

„Tai yra nauja, kad atsiras riba, kiek galima atsivežti vidutinės ir pigios darbo jėgos, o aukšta kvalifikacija nebus ribojimas. Tikslas kvotos nustatymo ir tai, kad prioritetą turime teikti Lietuvos žmonėms ir visų pirma norime, kad būtų įdarbinti Lietuvos žmonės“, – pabrėžė laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad nedarbo lygis per porą metų Lietuvoje yra pakilęs iki maždaug 7 proc.

„Turime apie 150 tūkstančių žmonių, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir sako, kad jie nori darbo ir to darbo ieško. Nesakau, kad jie visi galėtų dirbti, bet, jeigu 100 tūkstančių žmonių pradėtų dirbti už tūkstantį eurų, per metus yra 1,2 milijardo eurų, vien darbo užmokesčio pajamų. Tai yra milžiniška suma, kurios mes netenkame“, – pridėjo V. Šilinskas.

„Žmonės turi judėti, mes turim atviras sienas, bet tas procesas turi būti kontroliuojamas, nes mes kalbame tik apie skaičius, bet nekalbame apie integraciją“, – pabrėžė paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Pasak ministerijos, pavykus sumažinti nedarbą, sumažėtų ir Lietuvos gyventojų skurdas.

„Darbas yra geriausias skurdo problemos sprendimas, geriausia socialinė programa – darbas“, – tikino V. Šilinskas.

„Žmonių, kurie susiduria su skurdo rizika ir kurie nedirba, skurdo rodikliai pablogėjo. Aišku, čia turėjo daug veiksnių susidėti į vieną, bet mums tikrai labai svarbu įdarbinti žmones ir kai kuriuose regionuose bedarbystė yra labai didelė“, – pabrėžė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovas Aistė Adomavičienė.

Ministerija siūlo įvesti kvotą – per metus grubiai iki 25 tūkst. naujų darbuotojų iš trečiųjų šalių. Riba galėtų būti didesnė, mat įstatymas leidžia ją didinti iki 40 tūkst.

„Mes visada norime įdarbinti lietuvius, bet matom ir tokią tendenciją, kad vis daugiau lietuvių tiesiog nebenori dirbti gamybinėse įmonėse, atlikinėti tam tikrų gamybos funkcijų, procesų“, – teigė M. Pyragė.

„Lietuvos gyventojai šito darbo nedirba ir kiek reikia transporto sektoriuje vairuotojų, niekados jų neužteks ir tai jau faktas. Be trečiųjų šalių vairuotojų transporto sektorius Lietuvos nedirbs“, – kalbėjo „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.

Bedarbiai – ilgalaikiai

Pastabų turi ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, pasak kurio, dabartinis reguliavimas gali pristabdyti Lietuvos ekonomikos augimą.

„Arba mes ribojame darbuotojų įvežimą, ribojame ekonomikos augimą, kas atitinkamai reiškia ribotas mokesčių pajamas, mažesnį gynybos finansavimą finale. Nebent mes skolinamės finansų rinkose. Arba mes taikome griežtą, bet pragmatišką darbuotojų importo politiką, kad mes importuojame darbuotojus liberaliai tam, kad tų darbuotojų trūksta, jeigu sako verslas, kad jų trūksta, skatinam ekonomikos augimą, nes įmonės gamina daugiau prekių ir paslaugų, didinam biudžeto pajamas ir iš to finansuojame gynybą ir kitus dalykus“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Sumažinti nedarbo lygį sudėtinga, nes Lietuvoje didelė dalis bedarbių – ilgalaikiai.

„Ką valstybė galėtų padaryti, tai griežtinti socialinių pašalpų išdavimą. Tam, kad tie žmonės, kurie nėra motyvuoti dirbti ir grįžti į darbo rinką, kad jie būtų labiau motyvuoti grįžti ir ieškoti darbo“, – siūlė A. Izgorodinas.

Lapkričio duomenimis, Lietuvoje dirba apie 140 tūkst. piliečių iš trečiųjų šalių. Per nepilnus metus jų skaičius padidėjo 9 tūkstančiais.

Liūto dalį sudaro darbuotojai iš Baltarusijos bei Ukrainos. Po to rikiuojasi Uzbekistano bei Tadžikistano piliečiai. Mažiau gausios darbuotojų iš Kirgizijos, Indijos, Rusijos bei Azerbaidžano gretos.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.