Savaitės pradžioje aukštą vidutinę kainą lėmė brangi dujų generacija, maža vėjo elektrinių gamyba ir riboti tarpvalstybiniai pralaidumai, tačiau antroje savaitės pusėje išaugusi vėjo generacija Baltijos ir Šiaurės šalių regione sumažino brangesnių elektrinių poreikį, todėl savaitgalį vidutinės kainos Baltijos šalyse siekė vos 6–9 eurus, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Lietuvoje elektros kaina per savaitę sumažėjo 16 proc.
„Būtent stipresnė vėjo generacija antroje savaitės pusėje buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs 16 proc. mažesnę savaitės vidutinę elektros kainą Lietuvoje“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Rugsėjo 14–20 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Latvijos kainų zonoje siekė 96 eurus, o Estijoje – 70 eurų.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę mažėjo 3 proc. iki 251 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 81 proc. šalies poreikio. Bendrai buvo pagaminta 204 GWh – 18 proc. mažiau.
Lietuvoje daugiausia elektros gamino vėjo jėgainės. Šių elektrinių gamyba sumažėjo 14 proc. iki 110 GWh. Saulės elektrinių generacija sumažėjo 35 proc. iki 49 GWh. Hidroelektrinės pagamino – 9 GWh, šiluminės jėgainės – 22 GWh, o kitos elektrinės – 14 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 54 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės pagamino 24 proc., hidroelektrinės – 4 proc., šiluminės jėgainės – 11 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Bendras importo kiekis padidėjo 54 proc. iki 87 GWh: 50 proc. importuota iš Švedijos, 43 proc. iš Latvijos, ir 7 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 16 proc. iki 50 GWh. 46 proc. eksporto buvo nukreipti į Lenkiją, 46 proc. į Latviją, o likę 8 proc. į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 65 proc. Lenkijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 5 proc. Švedijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi.
