Jeigu Lietuvoje kas nors mokėtų pinigus užsispyrėliams, tai žemaičiai būtų patys turtingiausi žmonės, o asilai – turtingiausi gyvuliai. Tokią išvadą darome remdamiesi liaudies išmintimi. Pinigukarta.lt šiandien klausia, ar lietuviai yra lengvai sukalbami žmonės? Yra būrys verslininkų, kurie pasakytų, kad didesnių užsispyrėlių visoje žemėje su žiburiu nerasi.
Tiesa, tie verslininkai į viską žiūri iš savo varpinės. Pastaraisiais metais girdėjome ne vieną istoriją, kai gyventojai sustabdė verslininkų planus imtis kokios nors veiklos. Tokių pavyzdžių buvo ir didžiuosiuose miestuose, ir kaimeliuose. Vienas garsiausių atvejų – Kintų istorija.
Bendrovė „Minijos nafta“ nori prie Kuršių marių krantų ieškoti naftos. Jeigu naftininkams pasisektų aptikti juodojo aukso, jie kintiškiams pervestų 1,5 mln. litų, o kasmet mokėtų po 100 tūkst. litų. Pasiūlymo esmė maždaug tokia. Tačiau kintiškiai ne kartą naftos gręžiniui tarė ne, nors verslininkai jiems pinigus mokėtų tik už leidimą dirbti.
Tačiau vietiniai gyventojai sako, kad net ir pusantro milijono vienkartinė išmoka yra juokinga, o ekonominės naudos miestelis tikrai negautų, o tik užsinertų kilpą ant kaklo. Anot Kintų seniūno Antano Kliženčio, naftos gręžinys gali sutrukdyti jiems gauti kurortinio miestelio statusą.
Kintiškiai nori gyventi iš turizmo, nes nuo naftos verslo pyrago, jų įsitikinimu, gautų tik trupinius. „Minijos nafta“ pasakė, kad sukurtų dvi papildomas darbo vietas, o turizmas jų sukuria 30. Be to, mes vien iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų šiais metais gavome 10 mln. litų ir tikimės, kad iki metų pabaigos sąskaitą dar papildys 6 milijonai litų“, - skaičiuoja A.Kližentis.
Pamario gyventojų argumentai aiškūs ir gana įtikinami. Greičiausiai naftos gręžinys nepadidintų ir aplinkinių teritorijų patrauklumo turistų akyse. Tačiau „Minijos naftos“ atstovai leidžia suprasti, kad jeigu jie rastų pakankamai naftos, tada vėl sėstų prie derybų stalo kalbėti apie pinigus. „Minijos naftos“ atstovas Virgilijus Petuška pridūrė, kad eksplotuodama naują telkinį į biudžetą bendrovė sumokėtų apie 200 mln. litų mokesčių.
Tačiau kintiškių šie pinigai nešildytų. Jie subyrėtų į bendrą valstybės katilą ir neaišku, kokią dalį galo su galu nesudurianti šalies valdžia atseikėtų pamario gyventojams. Vietinė Šilutės rajono valdžia taip pat nerodo didelio prielankumo verslininkams. Net maloniai keista.
Kintiškių nenoras įsileisti naftininkų į savo kiemą, gyventojų teigimu, finansiškai pagrįstas. Tačiau ne visi lietuviai skaičiuoja pinigus, stabdydami verslininkų interesus. Romainių mikrorajono Kaune gyventojai jau daugiau kaip pusantrų metų stabdo prekybos centro statybas savo panosėje.
Kauniečiams kliūna tai, kad verslininkų parengtas pastato projektas yra per didelis ir gali užgožti aplink stovinčius namus. Investuotojai tikina, kad jau atsižvelgė į reikalavimus ir sumažino būsimo statinio aukštį ir plotį.
Bendrovės „Ladava“, norinčios statyti prekybos centrą, advokatas teigia, kad dėl ilgiau kaip metus besitęsiančių ginčų su gyventojais miesto biudžetas nesurinko 20 tūks. litų mokesčių. Verslininkai aiškina, kad prekybos centras ne tik jiems neštų pelną, bet ir būtų naudingas bendruomenei: atsirastų 20 darbo vietų, būtų sutvarkyta aplinka ir infrastruktūra.
Daugiau informacijos ir komentarų rasite tinklalapyje Pinigukarta.lt.
