Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Kelerius pastaruosius metus gyventojai skolinasi paprastiems buitiniams poreikiams ir smulkesnes sumas. Apmažėjęs noras leisti dar neuždirbtus pinigus siejamas ir su išgąsdinusia bei be darbų palikusia krize, ir su naujais reikalavimais, kad kreditavimas taptų atsakingas.
Skolintojai sutaria, kad atvejų, kai žmonės ėmė didžiules sumas galvodami, jog jų nereikės grąžinti, o išleisti jas galima kad ir linksmybėms, vis mažiau. Nebeliko ir besiskolinančiųjų iš smalsumo –anksčiau tokių pasitaikydavo.
„Dabar skolinimai daugiau yra iš tikrųjų pagrįstiems poreikiams, buitiniams poreikiams. Buitinė technika, įvairūs televizoriai, labai populiarus buto remontas. (...) Pramogų ir kelionių tikslai daugiau vyraudavo prieškriziniu laikotarpiu“, – teigia Stasys Kropas, Bankų asociacijos vadovas.
„Creditinfo“ duomenimis, sunkumų laiku grąžinti kreditą šiuo metu turi šiek tiek daugiau nei 250 tūkst. iš 800 tūkst. besiskolinusių (neskaitant būsto kredito). Vidutinė skola – 6,6 tūkst. litų.
„Žmonės taip pat pastebimai daugiau kreipiasi į greituosius kreditus, ir dar į vartojimo lizingus, vartojimo kredito kompanijas. Bankų indėlis nuo 2009 metų šiek tiek mažėjo“, – teigia „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Tuo metu greitųjų kreditų bendrovės teigia, kad jų klientų kontingentas apima visą visuomenę.
„Turime klientus nuo krovėjo iki Seimo nario padėjėjų arba Prezidentūros tarnautojų netgi. Tai reiškia, kad apimame visą visuomenę ir mūsų klientai yra tikrai visų sluoksnių, visų išsilavinimų, amžiaus tarpsnių, pradedant pilnametyste, žinoma“, – teigia Smulkiųjų vartojimo kredito asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.
Gera žinia kreditorių rinkos atstovai vadina tai, kad naujų probleminių skolininkų pastaruoju metu daugėja nedaug. Jų bumas buvo 2009-2010 metais.
