Gamtinių dujų kainos kyla visoje Europoje. Jų didėjimą skatina pastaruosius kelis mėnesius tarptautinėse rinkose itin sparčiai brangusi nafta. Lietuviai jau seniau moka didžiausią kainą.
Pramonės įmonėms parduodamų dujų kainos šuoliuoja dar didesniais žingsniais nei gyventojams.
Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Taigi pasaulyje už dujas daugiausia moka Europa, o Europoje rusiškas dujas brangiausiai perka Lietuva. Taip LŽ teigė AB „Achema“ komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas.
Lietuva už dujas jau moka apie 400 dolerių - 20 proc. daugiau nei metų pradžioje. Nuo metų pradžios pasienyje „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ iš rusų perkamos dujos pabrango nuo 330 iki 380 JAV dolerių už 1000 kub. metrų. Sausio 1 dieną „Gazprom“ dujų kainą Lietuvai pakėlė apie 50 procentų.
Toliau už Vokietijos sieną...
Iš Rusijos atitekančias dujas Lietuva perka didesnėmis kainomis, nei „Gazprom“ jas parduoda prie Vokietijos sienos, nors iki Lietuvos tuo pačiu dujotiekiu kaip ir į Vokietiją dujos teka 1000 km trumpesnį atstumą.
Dabartinė (II ketvirčio) kaina prie Vokietijos sienos (Waidhaus prekybos taške) yra 384 JAV doleriai už 1000 kub. metrų.
Dujas importuojančiai bendrovei „Achema“ kaina birželio mėnesį yra jau apie 440 JAV dolerių už tūkstantį kub. metrų, kiti mūsų šalies importuotojai mokės dar keliais doleriais brangiau.
LŽ žiniomis, dujų transportavimo kaina yra apie 26-30 JAV dolerių už 1000 kub. metrų transportavimą 1000 kilometrų.
„Logiškai mąstant dujų kaina turėtų būti tokia: iš pinigų sumos, kuri mokama prie Vokietijos sienos, atėmus transportavimo iki Lietuvos išlaidų skirtumą gauta suma. Nes iki mūsų nutiestas dujotiekis yra 1000 km trumpesnis nei iki Vokietijos. Deja, mums dujų kaina yra skaičiuojama priešingai“, - pažymėjo pašnekovas.
Faktai
Vokietijos energetikos milžinės E.ON padalinys „Ruhrgas“ nuo liepos 1 dienos dujų kainas pakels mažiausiai 20 procentų.
Vokietijos statistikos duomenys rodo, kad dujų importas į Vokietiją per metus padidėjo 4,4 procento. Pagal importo geografiją, 44 proc. dujų buvo importuota iš Rusijos, 32 proc. - iš Norvegijos, 23 proc. - iš Olandijos.
Jungtinėje Karalystėje bendrovė „British Gas“ įspėjo vartotojus, kad ateinančią žiemą dujos didmeninėje rinkoje brangs 80 procentų. Per šį balandį didmeninė dujų kaina jau pakilo 12 proc., o nuo šių metų pradžios - 20 procentų. Geriausiu atveju Didžiosios Britanijos vartotojams dujų kaina šią vasarą vidutiniškai pakils 10 proc. arba 105 svarais, kitas 15 proc. arba 173 svarais brangimas numatomas 2009 metų sausį. Labiausiai šioje šalyje dujos pabrango 2006 metais, kai jų kaina pakilo 38 procentais.
Ukrainai tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina „artima europinei“ taps 2011-2012 metais. Nuo šių metų Ukrainos importuojamos rusiškos dujos pabrango 38 procentais.
Gamtinių dujų importo į Latviją per pirmus du šių metų mėnesius finansinis rodiklis buvo 4,8 proc. didesnis nei pernai sausį-vasarį, nors per šį laikotarpį Latvija jų importavo 9,1 proc. mažiau. Tai reiškia, kad vieno teradžaulio dujų kaina padidėjo 15,4 procento. 2007-aisiais Latvijos importuojamos dujos pabrango 23,1 procento.
Rusijos koncerno „Gazprom“ skaičiavimais, jam tenkanti Europos, neskaitant Baltijos ir NVS šalių, dujų rinkos dalis 2007-aisiais padidėjo iki 24,4 procento. Norvegijos „Statoil Hydro“ tenkanti Europos dujų rinkos dalis 2007 metais šoktelėjo iki 12,1 procento. Nyderlandų „Gasunie“ ir Alžyro „Sonatrach“ rinkos dalys Europoje sumenko atitinkamai iki 8,6 ir 9 procentų.
Neatsilieka nuo naftos kainų
Kontraktinės dujų kainos laisvosios rinkos šalyse yra susietos su tam tikromis formulėmis, kurios apima ir naftos bei naftos produktų kainų koeficientus. Taip teigė T. Misiūnas.
„Naftos kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, atitinkamai kyla ir dujų kainos įvairiose šalyse. Tačiau tokioje šalyje kaip Rusija, kurioje egzistuoja valstybinė dujų kainų reguliavimo politika, jos nedidėja. Tuo metu laisvosios rinkos šalyse - neatsilieka nuo didėjančių naftos kainų“, - dėstė „Achemos“ komercijos direktorius.
Pasak jo, su Rusijos pramone konkuruojančioms pasaulio įmonėms tokiu būdu nustatomos nevienodos žaidimo taisyklės. Rusijos vyriausybė, svarsčiusi sulyginti vietines dujų pardavimo kainas, su grąža, gaunama iš dujų eksporto Europai, šių planų jau rengiasi atsisakyti, nes pagal eksporto kainas dujų kaina Rusijoje irgi gerokai pakiltų, o tai neigiamai paveiktų šalies ekonomiką.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad gaminant azoto trąšas, 80 proc. jų savikainos sudaro dujų kaina, o tai yra net 6-7 kartus daugiau nei už tai moka tokią pačią produkciją gaminantys Rusijos gamintojai“, - pabrėžė pašnekovas.
Mažos dujų kainos yra ir kitose pigių dujų šalyse - Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, kur gamyklos statomos tiesiog ant telkinio, iš kurio išgaunamos dujos.
„Ryškėja didžiuliai gamybos išlaidų skirtumai ir didėja šių šalių konkurenciniai pranašumai. Laisvosios rinkos sąlygomis gyvenančiose valstybėse dujų kainos pokyčiai ketvirčiu atsilieka nuo naftos kainos kilimo. Todėl esant dabartinėms naftos kainoms, galima prognozuoti, kad rudenį dujų kaina pasieks rekordines aukštumas“, - teigė T. Misiūnas.
Gyvenimas be alternatyvos
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje dujų kaina yra viena didžiausių pasaulyje, - mūsų šalis rusiškoms dujoms neturi kitų tiekimo alternatyvų.
„Vakarų Europos gamintojai, turintys alternatyvų, - kelis vamzdžius, suskystintų dujų terminalus ar kitų dujų gavimo šaltinių, gali rinktis geresnį variantą, todėl Vakarų Europos rinka yra gana lanksti. Vietiniai dujų vartotojai turi galimybę pirkti dujas pasirinkdami arba kontraktinę kainą, arba momentinę (spot) biržos kainą. Ši kaina kartais gali būti mažesnė, kartais didesnė nei ta kontraktinė kaina, kuri yra ilgalaikė ir už kurią dujas perka Lietuva“, - aiškino T. Misiūnas.
Pasak pašnekovo, realiausia išeitis sumažinti perkamų dujų kainą yra užsitikrinti galimybę pirkti dujas pagal ilgalaikius kontraktus ir momentinius sandorius.
„Tuo metu Lietuvoje tai dar neįmanoma, nes mes turime tik vieną vamzdį ir vienintelį tiekėją. Išeitis - pastatyti suskystintų dujų terminalą šalies pajūryje, į kurį būtų galima importuoti dujas iš kitų pigių dujų turinčių šalių“, - mažesnių dujų kainų galimybę išskyrė pašnekovas.
Jolita Žvirblytė
