ruhrgas

 Stokholmo arbitražo sprendimas, kuriuo Lietuva, tirdama bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklą, įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos, šalyje tikriausiai nebus pripažintas ir vykdomas.

Dvidešimties didžiausių pasaulio valstybių vadovai suvažiavę į Londoną aptarė dabartinę pasaulio būseną, pasaulio ekonomikos raidos tendenciją ir sutarė dėl būdų įveikti krizę. Netikėtų receptų nebuvo pasiūlyta. Kadangi tos šalys –  apie 80 procentų pasaulio ekonomikos, tai susitarimai, juolab konkrečios ekonomikos gaivinimo priemonės yra globaliniai antikriziniai instrumentai, kurių poveikį pajus visi regionai.

„Gazprom“ ir pagrindiniai Rusijos dujų vartotojai Europoje vieningai mano, kad Deklaracija dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos (DTS), kurią pasirašė Kijevas ir Europos Sąjunga (ES), praktiškai neįgyvendinama, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Susitikime penktadienį su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu A.Mileris pranešė, kad vakar susitiko su Europos bendrovių, kurios daugiausia naudoja Rusijos dujų, vadovais. Susitikime dalyvavo „Ruhrgas“, ENI, „Gaz de France“ vadovai.

Ūkio ministras V.Navickas ir toliau gina „Lietuvos dujas“, nors tokia pozicija vadinama žalinga Lietuvos ateičiai, rašo „Lietuvos žinios“. Ūkio ministerijai ir premjerui teks paklusti parlamentarams ir sumažinti „Lietuvos dujų“, o per jas - ir Rusijos dujininkų apetitą Lietuvoje. Vakar Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) atmetė Vyriausybės siūlymą prašyti Europos Komisijos (EK) direktyvoje dėl dujų rinkos liberalizavimo taikyti išimtį.

Gamtinių dujų kainos kyla visoje Europoje. Jų didėjimą skatina pastaruosius kelis mėnesius tarptautinėse rinkose itin sparčiai brangusi nafta. Lietuviai jau seniau moka didžiausią kainą. Pramonės įmonėms parduodamų dujų kainos šuoliuoja dar didesniais žingsniais nei gyventojams. Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Taigi pasaulyje už dujas daugiausia moka Europa, o Europoje rusiškas dujas brangiausiai perka Lietuva.

Praėjusią savaitę (birželio 3 d.) Lenkijoje lankėsi Seimo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Omni.lt“ skelbia politiko interviu, duotą Lenkijos savaitraščio „Wprost“ žurnalistei Monikai Michaliszyn. – Ar žlugus Algirdo Brazausko Vyriausybei jūs imsitės ministro pirmininko pareigų? – Lietuvos viešoji nuomonė reikalauja koalicijos, kurią mes vadiname galima, tai yra mūsų ir socialdemokratų koalicijos.

Šiandien (balandžio 27 d.) Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau yra Tomske, kur rytoj, oficialiame derybiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms, bus pasirašyti svarbūs energetinės politikos dokumentai. Rusija nori turėti Vokietijoje „privilegijuotą statusą“, tai ir gaus.

Penktadienį Konkurencijos taryba paskelbė gavusi Rusijos dujų koncerno "Gazprom" pranešimą apie koncentraciją įsigyjant 34 proc. "Lietuvos dujų" akcijų paketą ir įsigyjant kartu su Valstybės turto fondu, Vokietijos "Ruhrgas" ir "E. ON Energie"bendrą "Lietuvos dujų" kontrolę. Suinteresuoti asmenys per 10 dienų nuo šio informacinio pranešimo paskelbimo gali pateikti Konkurencijos tarybai savo nuomonę šiais klausimais.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje turto privatizuota už 99,4 mln. litų, pusę šios sumos atnešė kontrolinio "Klaipėdos transporto laivyno" akcijų paketo pardavimas - už 80,89 proc. laivyno akcijų valstybei "Limarko" bendrovė sumokėjo 48,7 mln. litų kainą. Iš viso per penkis mėnesius parduoti 349 objektai. Iš jų 177 valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai už 79,1 mln. litų ir 172 savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys objektai už 20,2 mln. litų.