„Nėra geresnio ir švaresnio būdo atliekų deginimui ir energijos išgavimui“, - teigia mokslininkai ir gamyklos atstovai, o lazdyniečiai dar aršiau kyla į kovą teigdami, kad netinkamoje vietoje stovinti krosnis netruks sugadinti jų sveikatą.
Vilniaus regiono komunalinių atliekų deginimo įmonę planuojama statyti šalia Vilniaus termofikacinės elektrinės ir jos energiją naudoti šilumos gamybai, tačiau Lazdynų mikrorajono gyventojai baiminasi, kad ši įmonė papildomai užterš jų rajoną ir nenorėtų, kad statyboms būtų pasirinkta šita vieta.
Gamyklos statytojas metų pradžioje gabeno 15 lazdyniečių pažiūrėti panašios mieste veikiančios gamyklos į Vienoje, Austrijoje, tačiau žmonės netiki, kad galima pastatyti geriau. Lazdyniečiai atkakliai vadovaujasi Merfio dėsniu: Jei gali atsitikti kas nors bloga, tai taip ir įvyks.
Komunalinių atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimą, kuris yra palankus šiam projektui atliko Danijos įmonė „Cowi Baltic“.
Sostinės pietvakariniame pakraštyje, kur turėtų iškilti nauja komunalinių atliekų deginimo gamykla, jau vykdomos medicininių atliekų ir nuotėkų valymo veiklos bei statomas pietinis, planuojamas vakarinis aplinkkelis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros vedėjas profesorius Pranas Baltrėnas sakė, kad atliekų deginimo gamyklą, kurią ketinama pastatyti per artimiausius 3-4 metus prie Gariūnų turgavietės sostinėje, išties galima pastatyti nekenksmingą, tačiau apgalvotai ir atsakingai. „Jeigu bus padaryta taip, kaip turi būti - nebus blogai. O jeigu taip nebus padaryta - kitas dalykas. Turi būti speciali valymo įranga. Deginant tiek komunalines, tiek gamybines atliekas turi vykti ypač atsakingas ir geras atliekų rūšiavimas. Jeigu jis toks bus - turi būti atitinkami dūmų valymo įrengimai. O jeigu į krosnį bus metama viskas, t.y. ir pavojingos medžiagos, turės veikti kita - sudėtingesnė ir rimtesnė dūmų valymo technologija“, - pažymėjo mokslininkas.
Pasak jo, šiuo metu sostinėje vykdomos ir kitos aplinką teršiančios veiklos, tarkime, medicininių atliekų deginimas ir nuotekų valymas, irgi galėtų nekelti žalos aplinkai, jeigu juose veiktų patikimos valymo technologijos. „Vienoje vietoje gali būti ir trys, ir penkios gamyklos, tik jos turi būti tvarkingos. O tai priklausys nuo naują gamyklą ketinančios statyti bendrovės vadovų sąžinės ir atsakomybės“, - teigė jis.
Bendrovės „Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamykla“ generalinis direktorius Raimondas Petreikis pažymėjo, jog baimintis nėra ko, nes poveikio aplinkai vertinimą atlikusi Danijos antrinė įmonė „Cowi Baltic“ turi pakankamai kompetencijos ir leidimus tokiai veiklai atlikti.
„Mes garantuojame, kad jų parengtoje ataskaitoje įvertinta viskas, ko reikalauja šalies įstatymai. Tačiau gyventojų poziciją labai suprantame, nes toks įrenginys šalyje atsiranda pirmą kartą, nors Europoje jų veikia per 400. Esu įsitikinęs, kad ši gamykla bus tokia pat saugi kaip ir kitose šalyse, nes kitaip ir negali būti. Tokio pobūdžio gamyklų veiklą griežtai reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos“, - patikino jis. Pasak jo, bus naudojamos pačios geriausios ir pažangiausios technologijos, kurios ir užtikrins aplinkos saugumą.
„Gamykloje bus deginamos išrūšiuotos, netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę atliekos. Šalyje priimama eilė įstatymų, pagal kuriuos pavojingas atliekas surinkinės atitinkamos kompanijos, nes jos negali papulti į bendrą srautą. Ši gamykla - būtina atliekų tvarkymo sistemos dalis. Tiek į atliekų rūšiavimą, tiek į jų deginimą nereikia žiūrėti kaip į skirtingas dalis“, - teigė R. Petreikis. Anot jo, tikėtina, kad kol bus statoma gamykla, bus tvarkomos ir atliekų rūšiavimo problemos, kurios esą turi būti sprendžiamos ir pačių gyventojų.
Gyventojai netiki
Gyventojams abejonių kelia, ar planuojama statyti gamykla išties nekenks jų sveikatai. Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Lazdynų bendruomenės atstovas Tomas Andrijauskas pažymėjo, kad gyventojų akimis žiūrint, pateikta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita nekelia jokio pasitikėjimo vien dėl to, kad ji parengta remiantis tik ekonominiu požiūriu.
Pasak Lazdijų seniūno Algio Strelčiūno, esama kensksmingų medžiagų, kietųjų metalų, rūgščių, išsiskiria dūmai. Be to, žmonės jau dabar jaučia smarvę, kylančią iš Vilniaus vandenų nuotekų valyklos. Seniūno teigimu, jei bent ši problema būtų išspręsta, galbūt ir planuojamas statybas lazdyniečiai priimtų ne taip skaudžiai.
Buvusieji išvykoje Vienoje lazdyniečiai sako, kad austrų technologijos nuo planuojamų naudoti Vilniuje skiriasi kaip diena nuo nakties. Pasak Lazdynų bendruomenės atstovo Tomo Andrijausko, technologiniu požiūriu valymo įrenginiai skiriasi labai stipriai. Vienoje veikia kompiuterizuoti elektrostatiniai filtrai, kurie dūmų nešamas daleles išvalo daug geriau nei Vilniuje planuojamas statyti „rankovinis“ filtras.
Lazdyniečiai mano, kad siekdami kuo didesnio pelno privatūs savininkai pastatys įmonę, kuri degins ne tik Vilniaus regiono, bet ir iš kitų šalių įvežamas šiukšles. Jų nuomone, toks objektas negali būti arti gyvenamojo rajono. „Vartant poveikio ataskaitos vertinimą, konkrečiai matome, kad netgi neteisingai nurodoma, iš kur dažniausiai pučia vėjas. Esama ir daugiau netikslumų“, – sakė T. Andrijauskas.
Gyventojai piktinosi svarstydami, į ką pavirs sostinė ir visa šalis. Jiems didelį nerimą kelia ne tik tai, kokie debesys formuosis virš jų galvų, bet ir koks bus jų poveikis sveikatai, nes neaišku, kokios šiukšlės bus metamos į didžiąją krosnį.
Savo nuomonės dėl naujos įmonės statybos dar nėra pareiškusi ir sostinės savivaldybės taryba, kuri jau senokai ketino projektui nepritarti, tačiau, anot kai kurių jos narių, kol kas sprendimas vilkinamas.
Deginimas daugelio piliečių sąmonėje kelia tirštų dūmų asociacijas.
Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė XVIII amžiuje nustatė, kad degimas – tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu buvo suimtas, nuteistas ir nukirsdintas. Teisėjas pasakė, kad „respublikai nereikia nei mokslininkų, nei chemikų“.
