Pirmadienį Latvija oficialiai pasiprašė nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos. Toks šios Baltijos šalies žingsnis rodo, kad, nepaisant blankios bendros valiutos sąjungos ateities, pasitikėjimas euru Rytų Europoje vis dar išlieka.
Pirmadienį Latvijos ministrų kabinetas oficialiai paprašė Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) įvertinti šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos. Rytoj šis prašymas bus perduotas Briuseliui, o galutinį sprendimą dėl Latvijos prisijungimo prie euro zonos tikimasi priimti šių metų liepą.
Pasak Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio, euro įsivedimas bus naudingas šaliai, nes padės pritraukti daugiau investicijų, sumažins valiutų keitimo išlaidas bei išspręs socialines problemas.
Latvijos finansų ministras Andris Vilkas pabrėžė, kad didžiausia šalies problema siekiant atitikti Mastrichto kriterijus visuomet buvo palyginti aukštas infliacijos lygis.
„Šiandien stabilizavome infliacijos lygį, kuris prieš kelerius metus siekė 15–16 proc., o dabar nukrito iki 2 proc. ir ateityje toliau smuks“, – žurnalistams teigė Latvijos finansų ministras.
Anot jo, šiandien Latvija gali pasigirti esanti viena iš nedaugelio ES valstybių, atitinkančių Mastrichto kriterijus. Be Latvijos, prisijungimo prie euro zonos reikalavimus atitinka eurą jau įsivedusios valstybės Liuksemburgas, Austrija ir Estija.
Mastrichto kriterijai reikalauja, kad valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vyriausybės skola nebūtų didesnė nei 60 proc. BVP, o infliacija nebūtų 1,5 procentinių punktų didesnė nei trijų ES valstybių, turinčių mažiausią infliacijos rodiklį, vidurkio.
Šiuo metu Latvija yra vienintelė ne ES valstybė narė, atitinkanti reikalavimus prisijungti prie euro zonos nuo 2014 metų sausio 1 dienos.
Spartus augimas
Entuziazmas dėl euro valiutos smuko, kai 2009 metais Graikijoje ir kitose periferinėse euro zonos valstybėse kilusios problemos privertė rimtai suabejoti bendros valiutos sąjungos ateitimi. Tačiau praėjusiais metais ECB veiksmai ir pasižadėjimas bet kokia kaina išsaugoti euro zoną sušvelnino nerimą.
Prisijungti prie euro zonos vėl panoro Lenkija, didžiausia Rytų ir Vidurio Europos ekonomika. Čekija ir Vengrija išlieka skeptiškos euro atžvilgiu, o Rumunijai ir Bulgarijai dar reikia įdėti daug pastangų, kad atitiktų Mastrichto kriterijus.
2004 metais įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Latvija susiejo savo valiutą su euru. 2008 metais kilusi finansų krizė sumažino Latvijos ekonomiką penktadaliu, bet padedama ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) šalis ėmėsi griežto taupymo politikos ir pastaraisiais metais demonstravo vieną didžiausių augimų visoje ES.
2012 metų paskutinį ketvirtį šalies metinis ekonomikos augimas pasiekė 5,1 proc. Praėjusią savaitę EK prognozavo, kad Latvijos ekonomika šiais metais augs 3,8 proc., o 2014-aisiais augimas sieks 4,1 proc. Be to, praėjusiais metais Latvija sugebėjo grąžinti 1,8 mlrd. eurų paskolą TVF.
Nors Latvijos vadovai pasisako už euro įsivedimą, gyventojų apklausos rodo, jog dauguma šalies gyventojų nerimauja, kad valiutų kaita padidins kainas ir Latvija bus priversta perduoti savo ekonomikos valdymą į Briuselio rankas.
