Dauguma lietuvių įsitikinę, kad atlyginimai mūsų šalyse – per maži, todėl ir tenka gyventi „nuo algos iki algos“. Tad ką jau kalbėti apie taupymą. Kiti gi netaupo iš principo – kam taupyti, jei uždirbi pakankamai? Vis dėlto finansinį rezervą turėtų stengtis sukaupti visi, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Taupymo galimybių galime atrasti visi, nes jos slypi ne mūsų pajamose, o pinigų leidimo įpročiuose.
Jei sąžiningai pergalvotume visus savo įpročius, ko gero, nesunkiai atrastume vieną kitą nebūtinų išlaidų eilutę, kuriai skiriamus pinigus nuo šiol galėtume atidėti kaupimui. Pavyzdžiui, jei kiekvieną darbo dieną 1,5 euro skiriama kavos puodeliui pakeliui į darbą, metų pabaigoje šios išlaidos sudaro maždaug 300 eurų. O jei pridėtume išlaidas pietums kavinėse, susidarytų dar apie 500 eurų (skaičiuojant, kad 4 eurus išleidžiate pietaudami kavinėse kas antrą darbo dieną). Tai tik keletas pavyzdžių, įrodančių, kiek daug pinigų išleidžiame iš pirmo žvilgsnio nereikšmingoms smulkmenoms.
Jei visgi sunku tuoj pat keisti ar net atsisakyti įpročių, kurie trukdo sukaupti finansinį rezervą, siūlau išbandyti veiksmingą taupymo metodą. Taupymui skirtą sumą (tarkime, 10 proc. pajamų) atidėkite kas mėnesį vos gavę atlyginimą, o ne taupykite tai, kas liko mėnesio pabaigoje. Toks taupymas, kai pirmiausia galvojame apie poreikių patenkinimą, o tik po to – apie taupymą, tėra saviapgaulė. Taupydami išsikelkite tikslą patenkinti tuos pačius poreikius, tačiau su dešimtadaliu mažesniu biudžetu nei įprastai.
Paradoksalu, tačiau daugiau uždirbantys ir centų neskaičiuojantys gyventojai taip pat dažnai skundžiasi pinigų trūkumu. Vadinasi, jei daugiau uždirbi, daugiau ir išleidi... Taigi požiūris, kad taupyti turi tik tie, kurie neturi – klaidingas. Iš tiesų turtas nėra tai, ką uždirbame ir išleidžiame, bet tai, ką sugebame sukaupti. Protingai taupyti ir gyventi šiek tiek žemiau savo finansinių galimybių ribos, o laisvus pinigus atidėti taupymui turėtų ir didesnes pajamas gaunantys žmonės, ir jaunimas, pradedantis savarankišką gyvenimą, ir tautiečiai, gyvenantys „nuo algos iki algos“. Pabaigai noriu priminti, kad protingas taupymas – ne vienos dienos iššūkis, o ilgalaikių įpročių grandinė. Keisdami požiūrį atrasime taupymo galimybių ir užsitikrinsime saugesnę finansinę ateitį. Tebūnie Pasaulinė taupymo diena – naujų įpročių pradžia.
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė
