Trijų regioninių JAV skolintojų žlugimas ir priverstinis Šveicarijos konkurento „Credit Suisse“ perėmimas, kuomet didžiausias šalies bankas UBS sutiko perimti į keblią padėtį papuolusį varžovą, sukėlė suirutę pasaulio rinkose bei paskatino nerimą dėl bankrotų užkrato plitimo bankų sektoriuje.
Ch. Lagarde teigė, kad naujausiose ECB prognozėse, kuriose sumažintos infliacijos perspektyvos ir padidintos šių metų euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas, neatsižvelgta į pastaruosius įvykius.
„Dėl šios įtampos atsirado naujų neigiamų pavojų ir rizikos vertinimas tapo sudėtingesnis“, – sakė pareigūnė Frankfurte pasakytoje kalboje.
Ji pridūrė, kad, kalbant apie ECB prognozes, buvo „papildomo neapibrėžtumo“.
ECB pirmininkė pažymėjo, jog jei pasitvirtins naujausios prognozės, „vis dar turėsime pagrindą užtikrinti, kad būtų panaikintas infliacijos spaudimas“.
Tačiau susidūrus su „dideliu neapibrėžtumu“, būsimi sprendimai priklausys nuo ekonominių duomenų, teigė Ch. Lagarde, susilaikydama nuo tvirto įsipareigojimo dėl tolesnio palūkanų normų didinimo.
Pastarojo meto rinkos suirutė privertė centrinius bankininkus balansuoti tarp pastangų sumažinti atkakliai dideles išlaidas ir mėginimų nepabloginti padėties.
Pernai Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, infliacija euro zonoje išaugo, o ECB pradėjo precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją, nuo praėjusių metų liepos padidindamas palūkanų normas 350 bazinių punktų.
Frankfurte įsikūrusi institucija per praėjusią savaitę vykusį posėdį padidino palūkanų normas puse procentinio punkto, kaip buvo pažadėjusi daryti anksčiau, reaguodama į neramumus ir atmesdama raginimų pristabdyti arba sulėtinti tempą.
Pastaraisiais mėnesiais mažėjančios energijos kainos padėjo sulėtinti infliaciją iki 8,5 proc. vasarį.
Po kelias dienas trukusios suirutės rinkos šią savaitę atsigavo, nes vyriausybių paramos pažadai sumažino nerimą dėl bankų sektoriaus.
