Konkuruoti šablonais nebeužtenka Tampa svarbu, kokiomis sąlygomis prekė pagaminta, įmonės požiūris į darbuotoją

Atsigaunant ekonomikai mažesnė kaina nebėra svarbiausias prioritetas. Tokiu atveju verslas imasi išradingumo, tačiau ir šis tampa savaime suprantamu dalyku. Atrodo, kad šiandien į Lietuvą lėtai vilnija socialiai atsakingo verslo banga.

Vienas iš pagrindinių verslo klestėjimo veiksnių yra tvari konkurencija. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad visuomenė šiandien tampa išrankesnė ir iš verslininkų reikalauja daugiau nei tvirtų pozicijų rinkoje. Pirkėjui tampa svarbu, kokiomis sąlygomis buvo pagaminta prekė ir koks požiūris į darbuotojus formuojamas įmonėje.

Suvokimas dar miglotas

„Socialinė atsakomybė“ į Lietuvos rinkos žodyną skinasi kelią taip pat, kaip į jį prieš keletą metų pateko „ekologija“, „startuoliai“ ir „interaktyvumas“. Vis dėlto, pasak ekspertų, ši sąvoka dar suprantama klaidingai.

„Labdara, parama nebūtinai yra socialinė atsakomybė. Dažnai įmonės ją taip pateikia, bet tai tiesiog filantropinė veikla. Socialiai atsakinga veikla – kitokia. Tai darymas kai ko daugiau, nei reikalauja įstatymai, ir tai, kas susiję tiesiogiai su įmonės veikla. Tiesiog interpretavimas visuomenėje nėra labai teisingas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė ISM akademinių reikalų prodekanė Virginija Poškutė.

Ekspertė pabrėžia, kad įmonės dažnai didžiuojasi tais dalykais, kuriuos ir taip turėtų daryti pagal įstatymą, arba požiūris į darbuotojus tiesiog niekuo nesiskiria nuo deklaruojamo Darbo kodekse.

„Tarkime, jeigu įmonė darbuotojams suteikia papildomų lengvatų prie jau nustatytų Darbo kodekso, tokiu atveju jos tikriausiai galėtų būti traktuojamos kaip socialinės iniciatyvos. Jei įmonė didžiuojasi tuo, kad atlyginimus moka ne vokeliuose, tai yra daugiau nei juokinga. Vadinti save socialiai atsakinga įmone, jei tiesiog laikaisi įstatymų, yra žemiau kritikos“, – tvirtino V. Poškutė.

Konkurencija prieš socialinę atsakomybę

Gamink pigiai, parduok brangiau ir tapk geriausias rinkoje – tokia yra supaprastinta konkurencijos taisyklė. Tiesa, aklai jos laikantis tenka aukoti darbuotojų gerovę, aplinkos apsaugą ir kitus dalykus, kuriuos šiandien reglamentuoja valstybė.

REKLAMA

Pasak įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, kuri sulaukė nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo už horizontaliosios organizacinės struktūros įtvirtinimą ir darbuotojų motyvacijos stiprinimą, direktoriaus Ginto Umbraso, konkurencijos siekimas neretai konvertuojasi į darbuotojų išnaudojimą. Tai veda prie nelaimingos visuomenės, nors atlyginimai nėra tokie ir maži.

„Socialiai atsakingo verslo filosofija ir jos taikymas yra viena iš priemonių, kuri gali tą įtampą sumažinti. Tai nėra tiek brangiai ekonomiškai kainuojantis dalykas, kiek duodantis didelę socialinę naudą visiems, kurie dalyvauja tame judėjime“, – teigė jis.

Socialinės iniciatyvos „Burės“ komunikacijos vadovė Ingrida Mačiulaitytė teigia, kad pati visuomenė verslą spaudžia konkuruoti ne tik savo prekių bei paslaugų kokybe ar kainomis, bet ir užimama pozicija bendruomenėje.

„Socialinė atsakomybė yra ypač svarbi verslo veiklos dalis ir reikėtų siekti, kad šalia pelno kūrimo kuo daugiau šalies įmonių pradėtų labiau rūpintis aplinka bei visuomene. Užsienyje kaip paskata įmonės socialinės atsakomybės strategijai atsirasti dažnai yra vartotojų spaudimas. Lietuvoje reiklių vartotojų turime mažiau, nes įmonių socialinė atsakomybė kuriant socialines iniciatyvas dažniausiai vadovaujasi vidiniais poreikiais arba iš korporatyvinės kultūros kylančiais reikalavimais“, – sakė ji.

V. Poškutė priduria, kad visuomenė tampa vis mažiau tolerantiška stagnuojančiam verslui.

„Matoma tendencija, kai yra spaudimas iš visuomenės, susiformuoja lūkestis, ir tolerancijos riba, kiek įmonė gali būti neatsakinga, mažėja. Mes kaip vartotojai tikimės, kad verslas ne tik bus skaidrus, bet ir darys porą žingsniukų daugiau, nei reikalauja įstatymai“, – pabrėžė pašnekovė.

Daugiau laisvės darbuotojams

Bendrovės „Arimex“ darbuotojai kiekviena savo kelione į darbą gali papildomai užsidirbti 20 litų. Tiesa, tokiu atveju jie į darbą turi keliauti dviračiais. Riešutais prekiaujančios bendrovės vadovas Arnas Jurskis pabrėžia, kad socialiai atsakingos įmonės turi papildomai rūpintis darbuotojų maitinimu, sveikatingumu ir masažais, tačiau prieš tai reikia atlikti namų darbus.

REKLAMA

„Įmonė turi sugebėti būti socialiai atsakinga ir kartu pasirūpinti akcininkų interesais, o tai ir yra pagrindinis įmonės ilgalaikis tikslas – uždirbti pelną akcininkams. Tik vėliau įmonė gali vykdyti socialiai atsakingus projektus“, – kalbėjo jis.

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ darbuotojai gali bent jau trumpam tapti projekto vadovais ir įgyvendinti jiems kilusias idėjas.

„Pasikeitus projektui, pasikeitus darbo pobūdžiui tu gali būti darbuotoju, o vadovu gali būti buvęs pavaldinys. Tas irgi leidžia visiems gerai jaustis. Tai reikalauja didesnės atsakomybės iš paties žmogaus, nes žmogus labai dažnai mėgsta vykdyti komandas ir neprisiimti jokios atsakomybės. O tokia struktūra ir darbo stilius kaip ir sako, kad nebūtinai tu gausi komandą. Tu turi pats priimti racionalų sprendimą, kuris šiuo metu kolektyvui yra geriausias“, – patirtimi dalijosi įmonės vadovas.

Kalbant apie kitų šalių pavyzdį, socialinė atsakomybė JAV Lietuvoje niekada nebus laikoma gerąja praktika, nes skiriasi darbo reglamentavimas, o tai būtent ir brėžia liniją tarp gerosios praktikos ir įprasto įstatymų bei taisyklių laikymosi.

„Europos šalyse socialinis modelis labai išplėtotas ir daug verslo sričių yra labai reguliuojamos įstatymais. Tarkime, tos iniciatyvos, kurios vykdomos darbdavių JAV, – šiek tiek kitokios, nes ten nėra tiek valstybės reguliavimo. Gražūs santykiai darbo vietoje jau yra traktuojami kaip socialinė atsakomybė, o pas mus to reikalauja įstatymai“, – pasakojo ekspertė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų