Straipsnis visiškai nenaudingas. Tie, kas domisi, supranta, kad tai tik paviršutiniškas paplepėjimas banaliom temom. O tiems, kas domisi paviršutiniškai, gali susidaryti klaidingas įspūdis, arba geresniu atveju - nieko nesupras.

Turėjo būti aiškiai akcentuota, kad seno tipo reaktoriai yra šaltojo karo branduolinių lenktynių atgyvena. Kaip tik tokią atgyveną žada statyti Lietuvoje, stato Gudijoje. Naujo tipo reaktoriai, kurie, kaip teisingai paminėta, dar nekomerciniai, yra nelyginamai pranašesni. Esminis skirtumas net ne reaktorių kaina. Jei elektros kaina konkurencinga, reaktoriai atsipirks, visada galima rasti palankų finansavimo būdą. kitu atveju kartosis smetoniška Švediškų degtukų istorija. Senųjų reaktorių didžiausias trūkumas - ypač nuodingos, pavojingos atliekos su siaubingu, tūkstančius metų siekiančiu saugojimo laiku, kas savaime labai brangu.

Noriu pabrėžti, kad Indija, o taip pat Kinija vysto pirmiausia modernius reaktorius, nors turi ir dar gal stato (suprantama kodėl) seno tipo reaktorius. Kiek keista JAV saugos inspekcijos politika - atrodo jiems patogiau riedėti išvažinėtu keliu, neplanuoja ir neskatina sertifikuoti modernių reaktorių. Gal tai tiesiog įslaptinta?

Beje, galima tikėtis ir dar labiau netikėtų, modernesnių sprendimų, deja, sunku pasakyti, kada ir ar išvis jie pasieks rinką. Bet anksčiau ar vėliau, jei mokslas bus išmintingai remiamas, sprendimai bus rasti. Tarp tų sprendimų aš nematau biokuro - jis pernelyg vertingas - ar vėjo energijos - nepastovi.