„Viremidos investicijų“ antrinė bendrovė „Uosto verslo centras“ įmonė planuoja du komercinius pastatus. Klaipėdos miesto savivaldybės paskelbtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog 2,889 ha ploto sklype Liepų g. 83 ketinama statyti A+ energinės klasės 1,85 tūkst. kv. m ploto vieno aukšto prekybos bei vieną 1,36 tūkst. kv. m ploto dviejų aukštų administracinį pastatus.
„Juose bus biurai, laboratorijos - projektą rengiame technologijų parko dvasia. Kadangi sklypo paskirtis komercinė, jame gamyba negalima – gali gaminį sukonstruoti, eksponuoti ir parduoti. Tai nebus masinė gamyba, bet daugiau produktų kūrimas, vystymas, ir produkciją patalpose bus galima realizuoti“, – BNS sakė „Uosto verslo centras“ vadovas Šarūnas Butkus.
Šiems pastatams statybos leidimus tikimasi gauti per artimiausius du mėnesius.
Be šių dviejų statinių, anot Š. Butkaus, sklype jau statomi anksčiau suprojektuoti du B energinės klasės prekybos ir administracinės paskirties statiniai, kuriuose įmonės pradės kurtis šį rugsėjį. Dokumentuose nurodoma, kad jau statomuose 8,6 tūkst. kv. m ploto pastatuose dirbs 220 žmonių.
Visą projektą tikimasi pabaigti per trejus metus.
Anksčiau „Uostamiesčio verslo centras“ teritorijoje Klaipėdos Liepų g. 83 ir 83A buvo pradėjusi statyti 5 tūkst. kv. m ploto biurų pastatą „Kamino biurai“, vėliau teritorijoje turėjo kilti dar vienas 5 tūkst. kv. m ploto biurų pastatas ir 4 tūkst. kv. m ploto sandėliai. Viso komplekso plotas turėjo siekti apie 16 tūkst. kv. metrų, o investicijos į jį - 12,8 mln. eurų.
Šiuos planus sujaukė Nacionalinė žemės tarnyba, pasiūliusi bendrovei sumažinti išnuomoto sklypo plotą nuo 2,8895 ha iki 1,7162 ha, nes neva ji naudoja ne visą teritoriją. Tuo tarpu Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, siekdama užginčyti valstybinio sklypo nuomos teisėtumą ir statybos leidimus - jos prašymu teismai statybas sustabdė.
2017-ųjų vasarą Klaipėdos regiono plėtros taryba „Uosto verslo centro“ planus teritorijoje imtis inovacijų ir verslo slėnio kūrimo pripažino regioninės svarbos projektu. Taip bendrovė galėjo lengvatine tvarka, be aukciono, išsinuomoti valstybinį sklypą.
