Kinija aplenkė Japoniją ir tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
Praėjusių metų pabaigoje Japonijos ekonomikos vertė siekė 5,474 trln. dolerių (14,2 trln. litų), tuo tarpu Kinijos ekonomika buvo visai arti 5,8 trln. dolerių (15,08 trln. litų).
Japonijos ekonomiką paveikė smukę eksporto ir vidaus vartojimo rodikliai, o Kiniją atvirkščiai į priekį stūmė gamybos augimas, praneša BBC. Jei Kinijos augimas ir toliau bus toks spartus, prognozuojama, kad ji per dešimtmetį gali aplenkti ir Jungtines Valstijas, užimančias pirmąją lyderės poziciją.
„Tai visai realu, kad per ateinančius dešimt metų Kinijos ekonomika savo dydžiu prilygs JAV“, - patvirtino Tomas Milleris, Pekine veikiančios ekonominių konsultacijų įmonės „GK Dragonomics“ ekspertas.
Užjūrio grėsmės
Kinija aplenkė Japonijos ekonomiką pirmą kartą istorijoje, po daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusio jos karaliavimo antroje pasaulio ekonomikos pozicijoje. Japonijos ekonomikos ministras Kaoru Yasano teigė, kad šalis nesivaržo su kitomis pasaulio ekonomikomis vien dėl reitingavimo, ji tai daro tam, kad pagerintų savo piliečių gyvenimo kokybę. Jis taip pat pabrėžė, kad Kinijos auganti ekonomika buvo gera žinia ir Japonijai, nes kaip bebūtų ji yra kaimyninė šalis.
Kinija yra Japonijos viena pagrindinių prekybos partnerių ir yra ypač svarbi Japonijos elektrotechnikos kompanijai „Sony“ bei automobilių gamintojams „Honda“ ir „Toyota“.
Tačiau K. Yasano atkreipė dėmesį, kad Japonija turėtų atidžiau sekti grėsmes, ateinančias iš užjūrio valstybių bei sekti šalies valiutos pokyčius. Šalies nacionalinė valiuta jena pastaruoju metu itin stiprėja kitų užsienio valiutų atžvilgiu, o tai kelia grėsmę Japonijos produktų paklausai užsienio rinkose.
Pasak naujausių statistinių duomenų iš Tokijo, Japonijos ekonomika per paskutinius praėjusių metų tris mėnesius krito 1,1 proc. Tai pirmasis toks ekonomikos smukimas per pastaruosius metus. Vartojimo indeksas taip pat sumažėjo 0,7 proc. Ekspertai pastebi, kad vartojimas pamažu kyla, tačiau nežada spartaus šalies ekonomikos atsigavimo. To priežastis – vyriausybinių lengvatų vartojimui skatinti nutraukimas. Tai patvirtino ir Japonijos „Norinchukin“ tyrimų centro ekonomistas Takeshis Minamis sakydamas, kad vyriausybės skatinamosios priemonės greitu metu nebeteks galios.
„ Artimiausiu metu ekonomikai atsigauti bus sudėtinga. Mes neprognozuojame ekonomikos pablogėjimo, tačiau ir greito ekonomikos pakilimo, kurį pajustų šalies gyventojai, tai pat nesitikime“, - sakė T. Minamis.
Kinas gyvena skurdžiau nei japonas
Šiandien vienas didžiausių Japonijos galvos skausmų – senstanti populiacija ir vidaus vartojimo sumažėjimas bei brangi darbo jėga.
Dauguma ekonomistų sutinka, kad kol Kinija auga ir kyla šalies gyventojų pragyvenimo lygis, vien ekonomikos rodiklių lyginimas su Japonija neatskleidžia šalies tikrojo paveikslo.
„Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Kinijoje siekia 4,5 tūkst. JAV dolerių (11,7 tūkst. litų) , tuo tarpu Japonijos rodikliai kur kas geresni, čia BVP siekia 40 tūkst. JAV dolerių (1,04 mln.) vienam gyventojui“, - teigė „GK Dragonomics“ ekspertas. Jo pastebėjimu, dauguma žmonių Kinijoje gyvena vis dar vargingai, daugiau žmonių apsistoję kaimeliuose, o ne miestuose. Vidutinis japonas yra kur kas turtingesnis nei vidutinis Kinijos gyventojas.
