Kinijos planuotam švelniam ekonomikos nusileidimui kyla rimta grėsmė. Panašu, kad trejus metus pūstas kreditų burbulas gali sprogti.
„Potenciali grėsmė tikrai didelė“, - sakė buvęs Kinijos pareigūnas Zhu Minas, šiuo metu užimantis pareigas TVF. Anot jo, paskolų santykis Kinijoje lyginant su BVP išaugo iki 200 proc. Tuo tarpu iki „Lehman“ katastrofos šis skaičius tesiekė 100 proc.
Esant tokiam staigiam atotrūkiui kyla panaši grėsmė, kokią jau regėjo vakarų ekonomikos.
Kinija ir kitos kylančios Azijos ekonomikos, lyginant su praėjusia krize, šiuo metu užima prastesnę poziciją. Jos jau išnaudojo „fiskalines pagalves“, o monetarinė politika dabar ir taip itin liberali.
„Šiuo metu kylančios Azijos ekonomikos pasiekė lūžio tašką, būtina užtikrinti švelnų jų augimo lėtėjimą“, - teigė Z. Minas Pasaulio ekonomikos forume.
Elektros suvartojimo rodikliai yra geriausias Kinijos ekonomikos pulso indikatorius. Visą vasarą šis faktorius praktiškai nekito. Eksporto užsakymai rugpjūtį krito 3,3 proc. M2 klasės pinigų augimas smuko nuo įprastinių 18 – 20 proc. iki 12 proc. Atrodo, kad skaudus ekonomikos nusileidimas jau prasidėjo.
Pekinas deda pastangas atvėsinti ekonomikos perkaitimą, kurį indikuoja 6 proc. viršijanti infliacija. Kinijos valdžia tikrai nenori, kad ekonominis augimas pereitų į staigaus nuosmukio stadiją.
Istoriniai globalių krizių tyrimai parodė, kad geriausiai prieš krizę atsilaikę regionai galų gale vis tiek patiria nuosmukį vidutiniškai po trijų metų. Toks laiko buferis dažniausiai atsiranda kreditų pagalba nukeliant problemas ateičiai.
Japonija 1987 metais atlaikė nuosmukį, tačiau suklupo 1990 metais. JAV išvengė 1998 metų Azijos krizės, tačiau nukentėjo nuo „dotcom“ sprogimo 2001 metais.
„Fitch“ neseniai pagrasino sumažinsianti Kinijos skolinimosi reitingą, jeigu jos bankai susidurs su likvidumo problemomis. Reitingų agentūra liepos mėnesį pranešė, kad kreditų rinka Kinijoje vis dar augo 38 proc. sparta. Kinijos bankų sistema yra didžiausia ir sparčiausiai besiplečianti, tačiau prasčiausiai kapitalizuota, tarp visų kylančių rinkų.
Maždaug 55 proc. visų lėšų Kinijoje šiuo metu yra pritraukiama nesinaudojant bankine sistema. Šis skaičius net tris kartus viršija 2006 metais buvusį lygį. Tas faktas, kad Kinijos ekonomika lėtėja nepaisant didžiulės kreditų masės tik patvirtina pavojingą visos ekonomikos priklausomybę nuo itin liberalios skolinimo politikos.
Ekonominė grąža gaunama iš vieno pasiskolinto juanio po „Lehman“ žlugimo smuko nuo 0,75 proc. iki 0,18 proc.
Vis dėlto Kinijos ir Islandijos kredito burbulai kol kas nesulyginami. Islandijoje kreditų ir BVP santykis per penkerius metus buvo išaugęs nuo 130 proc. iki 440 proc. Tačiau verta pažymėti, kad JAV kreditų masės ir BVP santykio pokytis per tą patį laikotarpį nebuvo toks ženklus, kokį šiuo metu matome Kinijoje.
Prognozuojama, kad daugės skolinininkų, neišgalinčių vykdyti prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų. Reitingų agentūra „Fitch“ baiminasi, kad „blogų“ paskolų dalis, kuri pernai sudarė tik 2 proc. nuo viso BVP, ateityje gali pakilti iki 30 proc.
Kinijos priežiūros institucijos žada imtis veiksmų, kuriais tikimasi per artimiausius šešis mėnesius 150 mlrd. JAV dolerių sumažinti kreditų burbulą. Tokie veiksmai sukels papildomų problemų. Kinijos regioninė valdžia yra itin priklausoma nuo kreditavimo politikos, kadangi, net 40 proc. jos pajamų sudaro įplaukos už žemės pardavimą. Sugriežtinus kreditavimą ir sumažėjus investicijoms į NT regionų biudžetai nukentėtų itin skaudžiai.
Viena tikrai aišku, jeigu Europa ir JAV nugrims į antrąją recesiją Kinija nebus pajėgi antrą kartą paremti globalią ekonomiką.
