Kažkada Japonijos elektronikos gigantai valdė pasaulį. Tarp namuose esančių elektronikos prietaisų dažniausiai buvo galima išvysti „Sharp“, „Panasonic“, „Sony“ vardus. Dabar šios kompanijos turi didelių problemų, per metus prarasdamos milijardus dolerių. Kaip didžiosios elektroninės technikos kompanijos galėjo taip žemai kristi? Tai bandė išsiaiškinti BBC korespondentas Tokijuje Rupertas Wingfieldas-Hayesas.
Norint sužinoti, kas negerai su Japonijos elektronikos pramone, tereikia pasivažinėti Tokijo metro.
Daugumoje metro dabar veikia 3G ryšys. Tačiau Japonijos viešajame transporte yra draudžiama kalbėti telefonu, taigi visi siunčia trumpasias žinutes.
Kokius būtent prietaisus japonai naudoja? Žurnalisto teigimu, apie 80 proc. keleivių naudojosi kompanijos „Apple“ išmaniaisiais telefonais.
Tai nėra statistiškai paremti rezultatai, tačiau pavyzdys yra daugiau nei aiškus. Anksčiau visi klausydavo muzikos iš „Sony Walkman“ grotuvo. Šiandien „Sony“ tėvynėje dominuoja „Apple“ ir „Samsung“.
Japonijos elektronikos gigantų finansinės ataskaitos tiesiog mirga nuo raudonų pabraukymų.
Kompanija „Sony“ pirmąkart nuo 2008-ųjų gali tikėtis pelno. Prognozuojama, kad „Pananasonic“ patirs 9 mlrd. JAV dolerių nuostolį šiais metais. Smulkesnė bendrovė „Sharp“ praranda pinigus taip greit, kad kitais metais be didesnės investicijos ir neišgyvens.
Skaitmeninis iššūkis
Pasak ekonomisto Gehardo Fasolo, Japnonijos didieji nukentėjo nuo skaitmeninės revoliucijos. Kompanijų imperijos buvo statomos sudėtingos namų technikos – spalvotų televizorių, radijo imtuvų, kasečių grotuvų, šaldytuvų, skalbimo mašinų – dėka.
Prietaisai turėjo elektronikos dalių, bet iš esmės buvo mechaniniai. Tačiau pasaulis pasikeitė po pramoninės revoliiucijos.
„Klasikinis pavyzdys yra „Sony Walkman“. Jame nėra jokios programinės įrangos. Jis visiškai mechaninis. Šiandien reikia dirbti su programinės įrangos verslo modeliu, kuris yra visiškai kitoks“, - sako G. Fasolas.
Skaitmeninė revoliucija pakeitė ne tik preitaisų veikimą, bet ir tai, kaip jie yra gaminami.
Gamybos būdas pasikeitė, nes kompanijos perkėlė įtaisų surinkimą į pigesnės darbo jėgos šalis. Tai smarkiai smogė Japonijos gamintojams.
„Pažiūrėkite į „Apple“. Jie gamina grotuvus „iPod“ ir išmaniuosius telefonus „iPhone“. Kompanija gauna apie 50 proc. pelno vien iš šių gaminių. „iPhone“ yra gaminami Kinijoje, bet tik 3 proc. jo vertės pasilieka šalyje. „Panasonic“ mastais labai sunku daug uždirbti vien iš gamybos, reikia imtis papildomų veiksmų“, - teigia G. Fasolas.
Ne japoniška
Deja, nei „Panasonic“, nei „Sharp“ nepanoro duoti interviu BBC žurnalistui. Vis dėlto, jam pavyko pakalbinti kitą vienos didžiausių elektrtonikos Japonijos kompanijos „Hitachi“ vadovą Hiroakis Nakanishis.
Kai jis 2010 metais perėmė šimtametės inžinerinės kompanijos vairą, pastaroji veikė ypač nuostolingai. H. Nakanishis iškart nusprendė pasielgti labai ne japoniškai. Jis uždarė arba pardavė nuostolingai veikiančas šakas, kurios daugiausiai gamindavo namų apyvokos elektroniką.
„Skaitmeninės technologijos pakeitė viską. Televizorių pramonėje tai reiškia, kad dabar tereikia mažos mikroschemos, kad būtų rodomas aukšos kokybės vaizdas ekrane. Šiandien kiekvienas gali tai padaryti. Korėjos ir Kinijos gamintojai šiuo atveju įgauna pranašumą“, - pastebi H. Nakanishis.
Kompanija „Hitachi“ pagarbą užsitarnavo savo geriausios technologijos dėka. Tačiau dabar pagrindinė konkurencija vyksta pardavimų ir rinkodaros srityse, reklamos biudžete. Anot H. Nakanishio, Japonijos kompanijos negali su tuo konkuruoti.
„Pramonės struktūra visiškai pasikeitė. Mes negalime prisitaikyti prie tokios aplinkos. Dėl to aš ir atsisakiau tų segmentų“, - sako jis.
„Smegenų šalis“
H. Nikanishis nusprendė „Hitachi“ nukreipti link kompanijos pagrindinės veiklos – sunkiosios inžinerijos. Anot vadovo, dujų, garo turbinų, atominių jėgainių, gretųjų traukinių gamyba bus pagrindinės sritys, kur kompanija ims lyderio pozicijas. Ypač besivystančiose šalyse.
„Šiose šalyse jie neturi specifinių planavimo ir konctrukcijos žinių, tačiau mes turime. Tai nėra tiesiog technikos pardavimas, bet ir planavimas ar net projekto finansavimas. Visuminis procesas ir yra mūsų pranašumas“, - sako H. Nikanishis.
Šio vadovo strategija veikia. Kompanija vėl gauna pelną ir, ko gero, gamins traukinius Didžiajai Britanijai, kuri planuoja keisti savo greituosius traukinius.
Tačiau tai nebus taip lengva kitiems.
„Sony“ šiame trejete yra stipiriausias. Tačiau šiandien kompanija daugiau uždirba parduodama gyvybės draudimus negu elektroniką. „Panasonic“ ir „Sharp“ turi mažiau veiklų, į kurias galėtų atsiremti.
G. Fasolas teigia, kad kaip ir prieš 60 metų japonijos kompanijoms reikia pasimokyti iš JAV.
„Ne sutapimas, kad dauguma sėkmingiausių pasaulio kompanijų dabar yra Silicio slėnyje. „Cisco“ ar „Oracle“ neveikia Korėjos konkurencija. Japonija turi tapti proto šalimi. Tokia kaip Šveicarija ar Anglija“, - teigia jis.
Anot ekonomisto, tam reikia labai geros švietimo sistemos ir sumanių žmonių.
„Kartais šis potencialas yra išnaudojamas gamyboje, tačiau kitais atvejais – per programinės įrangos kūrimą. O pastaroji Japonijoje buvo apleista“, - pabaigai argumentuoja G. Fasolas.
