Esminis laiminčių organizacijų konkurencinis pranašumas yra vadinamoji laiminti kultūra, tai yra, kad darbuotojas tam tikroje situacijoje pasielgs tokiu būdu, kas kompanijai kurs didžiausi pridėtinę vertę. Taip teigia „FranklinCovey Lietuva“ partneris, komunikacijos asmeninio efektyvumo ir lyderystės programų konsultantas Rytis Juozapavičius.
„Pavyzdžiui, jei Lietuvos viešbutyje seminaro metu vadybininkė pastebėtų, kad žmonės, kurie geria kavą, nelabai ja mėgaujasi, tai per kitą kavos pertraukėlę jie pastato „Lavazza“ kavos aparatą ir viešbučio tarnautoją, kuris maloniai visus vaišina labai skania kava. Mano istorija rodo, kad organizacijų žmonės iš tikrųjų įsiklauso į klientų poreikius ir pasiruošę spręsti klientų problemas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo akademija“ sakė R. Juozapavičius.
Jo teigimu, terminas „laiminti kultūra“ dažniausiai naudojamas kalbant apie visą organizaciją ir apie jos tikslus: pasiekti pelno, gerai tarnauti klientams ir kartu puoselėti gerus santykius. „Populiarus pasakymas „klientas visada teisus“ daugeliu atveju gali būti interpretuojamas neteisingai. Jeigu nepuoselėjami darbuotojai ir jie yra nelaimingi, jie sunkiai leis ir tam klientui būti laimingais.“
R. Juozapavičius papasakojo istoriją, kai šaltą žiemą nuėjus į kavinę ir paprašius vandens, jam atnešė vandens su ledukais, o jis ir taip buvo sušalęs – jo lūkesčiai buvo nesuprasti. „Neišsiaiškinti lūkesčiai yra daugybės yrančių santykių problema. Kalbant apie vadovų ir darbuotojų lūkesčius vieni kitų atžvilgiu, žinoma, kad tie lūkesčiai gali būti labai skirtingi. Laiminčios kultūros atveju žmonės kalbasi apie lūkesčius, jie išsiaiškina, efektyviai komunikuoja. Jie pirma siekia suprasti kitus, ko jie nori, ir tada papasakoja, ko jie nori savo ruožtu.“
Pasak jo, laiminčios organizacijos turi labai aiškią idėją, kokios kultūros jos nori, organizacijų lyderiai tą kultūrą puoselėja tam tikrais simboliais. „Tu gali suprasti puikią organizacijos kultūrą iš atvirų kabineto durų. Jei darbuotojai išeidami pietauti užrakina kabineto duris, labai aiškiai parodo, kad nepasitiki kolegomis, kurie sėdi tame pačiame kambaryje“, - dėsto R. Juozapavičius.
„Tyrimai rodo, kad jeigu pavyksta darbuotojų tarpusavio pasitikėjimą sustiprinti 10 proc., tai žmones motyvuoja lygiai taip pat kaip algos padidinimas 36 proc.“, - tęsia jis.
Visgi jis taip pat pažymi, kad vien gerų santykių neužtenka, reikia ir darbą dirbti: „Jeigu būsime geriausi draugai darbe, bet organizacija nieko nelaimės, tai organizacija negyvuos ir tie santykiai bus pasmerkti. Kuriant kultūrą reikia atsižvelgti į visų suinteresuotų pusių tikslus.“
