Gerbiami skaitytojai,
Šįkart kalbėsim apie butą Vilniaus Šeškinės mikrorajone, kuris mano nuosavybėms pateko 2002 m. birželį. Tuomet jį pirkau per pusę su savo ex. Tai buvo pirmasis butas, kurį, nusprendę kartu įsigyti būstą, nuvykome apžiūrėti. Ir iš tą pavasarį buvusių prekyboje butų, šis pasirodė pats tinkamiausias. Nesakysiu, kiek mokėjom - palikim tą informaciją pabaigai ;)
Gyvenimas pasisuko taip, kad su ta mergina išsiskyrėm, ir taip sutarėm, kad aš nuperku jos dalį už tą pačią sumą, kiek ir ji buvo įdėjusi. Kaip tarėm, taip ir padarėm, o toliau bute gyvenau ir iki šiol gyvenu vienas.
Visą laiką iki šio meto nelabai gilindavausi, kiek vienu ar kitu NT kainų kilimo metu tas mano butas vertas - man jame viskas tiko, mokesčiams išleidžiu nedaug, tai kam man jį pardavinėti. Be to, kaimynus jau beveik visus pažįstu - kai išeini iš namų 7 ryto ir grįžti 12 vakaro, tai ir susipažinimui lieka tik savaitgaliai ;)
Bet va - toliau sukantis gyvenimui (žinia gi, jis nuolat sukasi) priartėjo toks metas, kai visgi reikia man jį parduoti ir išsikraustyti už vienos kitos jūros.
Brolis suskaičiavo, kad nuomoti niekaip neapsimoka, nes tuomet tokios "palūkanos", t.y. nuomos pinigai, lyginant su pardavimu ir pinigų padėjimu į banką, yra kur kas mažesni. Ilgai su juo nesiginčijau, pritariau ir ėmiausi veiklos. Jos rezultatai turėtų atsidurti ir čia.
Pats sau linkiu, kad blogą pavyktų kuo nors papildyti kiekvieną dieną - bent jau įrašu apie tai, ką šiandien ar vakar skanaus kaimynai kepė ;)
Todėl, kaip sako radijos, stay tuned.
Marius
