Pasaulyje vis labiau pučiantis aukso kainos burbului nuošalyje nelieka ir Lietuvos juvelyrikos rinka. Reaguodami į pasaulinėje biržoje skelbiamas aukso kainas Lietuvos juvelyrai ir juvelyrinių dirbinių pardavėjai taip pat keičia – dažniausiai kelia – aukso dirbinių kainas. Tačiau vietoj to, kad investuotų į lyg ant mielių besipučiančios vertės brangųjį metalą, lietuviai kaip tik nuo jo nusigręžia – auksas lietuviams per brangus.
Juvelyras Dainius Stončius sako, kad kylančios aukso kainos Lietuvos rinkai turi milžinišką įtaką. „Juk dauguma pardavėjų seka biržą ir pagal ją koreguoja savo kainas“, – tvirtina jis. Vis dėlto juvelyras pastebi, kad dauguma pardavėjų tiesiog yra pasididinę savo maržas ir žaidžia su nuolaidomis. „Jeigu aukso kaina biržoje kyla, tai pardavėjai sumažina nuolaidas, jeigu kaina krinta, nuolaidos parduotuvėse tampa didesnės“, – sako D.Stončius.
Jam pritaria ir kitas Klaipėdoje dirbantis juvelyras Rimas Limba, teigiantis, kad 50 ar 30 proc. nuolaidos – tai tik akių dūmimas. „Arba prekybininkai užsideda tokius antkainius, kad jie gali sau leisti per pusę sumažinti kainas, arba tos nuolaidos yra iš piršto laužtas melas“, – teigia R.Limba. Jo tvirtinimu, dar neretai pasitaikantis pusiau sukčiavimo būdas yra tas, kad prekybininkai už sunkiai sveriantį žiedą su didžiuliu akmeniu arba už išpūstą auksinę grandinėlę ima kaip už daug sveriantį auksinį gaminį. „Dėl to svarbu prieš perkant juvelyrikos dirbinį žiūrėti ne į bendrą svorį, o į aukso kiekį jame“, – pataria juvelyras.
Tačiau vis dėlto dauguma lietuvių pastaruoju metu dėl smarkiai išaugusių juvelyrikos kainų paprasčiausiai nebeperka aukso gaminių. „Lietuviai yra ubagai. Tik Skrudžai McDakai gali investuoti į auksą“, – mano R.Limba, pridurdamas, kad prekybininkams irgi ne pyragai – tie, kurie nebuvo tiek išpūtę kainų, kad dabar jas galėtų perpus sumažinti, yra priversti mažinti kainą už darbą.
D.Stončius taip pat pastebi, kad juvelyrikos pardavėjams pakilusios aukso kainos didelių turtų neatneša, nes jie jaučia ne tik sumažėjusią prekybą, bet ir patiria nuostolių dėl nuolatinių prekių perkainavimo.
Kalbinti juvelyrai, paklausti, ar aukso kainų burbulas nesprogs, šią tikimybę vertina skirtingai. D.Stončius mano, kad aukso kaina turėtų kristi. „Jeigu ir siūlyčiau šiuo metu investuoti į auksą, tai neturėtų būti ilgalaikė investicija. Kad ir kaip seniai į šį metalą investavę žmonės kažkada turės pradėti atsiiminėti savo pelną. O jeigu į rinką bus paduota daugiau aukso, vadinasi, jo kaina smuks“, – savo nuomonę grindžia D.Stončius.
Tuo metu R.Limba tiki, kad auksas gal kiek ir smuktels, tačiau jo kaina išsilaikys aukšta. „Didžiausios pasaulio ekonomikos savininkės JAV didžiausia partnerė šiuo metu jau nebe Kinija, o Indija. O Indijoje žmonės mėgsta auksą, tad paklausa, aišku bus“, – teigia R.Limba. Anot jo, į auksą verta investuoti taip: įsigyti arba surinkti savo turimą aukso laužą ir nunešus jį pas juvelyrą pasidaryti storą, ne mažiau nei 50 g sveriančią grandinėlę. „Manau, kad juvelyras už darbą paims maždaug po 10 Lt už vieną g. Tai jeigu norėsite turėti 50 g grandinėlę, už ją sumokėsite 500 Lt. Bet jūs turėsite gryno aukso papuošalą, kuris yra geriausia investicija“, – mano R.Limba.
Ką apie augančią aukso kainą galvoja kiti Lietuvos juvelyrai, kokia investicijų į šį brangų metalą sėkmės tikimybė, ir, ar lombarduose dar galima rasti aukso dirbinių, šiandien aiškinsimės Pinigų kartoje. Skaitykite ir dalinkitės savo patirtimi komentuodami.
