Vilius Petkauskas / Ekonomika.lt
Daugelis mūsų, paprašyti įvardyti nors vieną legendinį mobilųjį telefoną nedvejoję lepteltume „Nokia 3310”. Tačiau telefonų gamintojo vadovų tokie žodžiai tikrai neguodžia – buvusi mobiliųjų telefonų legenda nespėjo į išmaniųjų prietaisų traukinį ir yra priversta stebėti devynmylius konkurentų „Apple“ ir „Samsung“ pelno šuolius.
Šiandien į „Microsoft“ glėbį puolusi suomių kompanija, turinti daugiau darbuotojų nei, pavyzdžiui, Kėdainių miestas – 32 tūkst., yra priversta versti naują puslapį savo gyvenime.
Naujiena apie „Microsoft“ ir „Nokia“ sandorį, „Windows“ operacinės sistemos kūrėjams atsiėjusi daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių (18,2 mlrd. litų), šiandien kiek netikėtai apskriejo pasaulio žiniasklaidą.
„Microsoft“ už „Nokia“ paklojo 5 mlrd. dolerių (13 mlrd. litų), o už visus suomių gamintojo turimus patentus – dar 2,2 mlrd. dolerių (5,7 mlrd. litų).
„Nokia“ bėdų maišas
Praėjusio dešimtmečio mobiliųjų technologijų giganto bėdos pasiekė visuomenės akis, kuomet 2011 metų antrąjį ketvirtį kompanija paskelbė patyrusi 368 mln. eurų (1,2 mlrd. litų) nuostolių, nors prieš metus skelbėsi uždirbusi 227 mln. eurų (783 mln. litų) pelno.
1998-2012 didžiausios mobiliųjų telefonų gamintojos pasaulyje titulą turėjusi „Nokia“, šiemet sostą perleido Pietų Korėjos milžinui „Samsung“, kuris kartu su amerikiečių „Apple“ susišlavė išmaniųjų telefonų ištroškusius vartotojus.
Beveik 150 veiklos metų skaičiuojanti „Nokia“ dar 2008 metų pradžioje galėjo džiaugtis riebia rinkos dalimis – net 39 proc. visų parduotų telefonų priklausė suomiams. Tuo tarpu antrąjį šių metų ketvirtį „Nokia“ užėmė tik 14 proc. rinkos.
Negana to, per šešerius metus kompanijos akcijos nuvertėjo net 20 kartų. Dienraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, 2007 metų pabaigoje, kuomet pasirodė pirmasis „Apple iPhone“, „Nokia“ akcijos vertė siekė 40 JAV dolerių (104 litus), o šių metų pradžioje kompanijos akcijų vertė nesiekė nė 2 dolerių (5,2 lito).
Technologijų pasaulio analitikų teigimu, pagrindinė „Nokia“ nuosmukio priežastis – per didelis prisirišimas prie operacinės sistemos „Symbian“, kuri dėl techninių trūkumų negalėjo konkuruoti su „Apple“ ir „Google“ siūlomomis alternatyvomis.
„Microsoft“ taiso klaidas
Besidomintieji technologijų pasauliu neturėtų per daug stebėtis tokiais „Microsoft“ veiksmais – dar 2011 metais, suomių mobiliųjų gamintojas įsipareigojo savo išmaniuosiuose įrenginiuose naudoti „Windows 8” programinę įrangą. Sandorio sudarymo metu buvo kalbama, kad įsipareigoti „Nokia“ paskatino „Microsoft“ pasiūlyta finansinė pagalba.
„Microsoft“, panašiai, kaip ir „Nokia“, praleido progą įsibrauti į išmaniųjų telefonų rinką, o atsivėrusią nišą greit užėmė „iOS“ ir „Android“ platformos. Nors „Windows 8” platforma ekspertų vertinama palankiai, sulaukti vartotojų meilės ši nespėjo – programinę įrangą naudoja mažiau vartotojų nei beveik niekam nežinoma „Windows 7 mobile”.
Šiuo metu „Windows 8” užima vos 3 proc. pasaulinės rinkos, „Android“ – 79 proc., o „iOs“ – 13 procentų.
Prietaisų su įdiegta „Windows 8” programine įranga, šiemet parduota vos 25 mln. vienetų, kuomet „Android“ pardavimai viršija 430 mln. vienetų – nereikia ekonomikos daktaro laipsnio, kad suprastum, jog tokie pasiekimai negali būti vadinami sėkme.
„Esu ne kartą sakęs, kad „Nokia“ vadovybė smarkiai prašovė pasirinkdama „Windows“ vietoj „Android“. Stephenas Elopas, ilgai dirbęs „Microsoft“, tapęs „Nokia“ vadovu nesugebėjo atsiriboti nuo buvusios darbovietės ir neįvertino „Android“ naudos“, – businessinsider.com pasakojo kompanijos „Stratechary“ analitikas Benas Thompsonas.
B. Thompsonas taip pat teigė esąs įsitikinęs, kad „Microsoft“ sprendimą įsigyti „Nokia“ lėmė gandai, kad telefonų gamintojas atsisakys nuostolingos „Windows“ platformos.
Tokios pat nuomonės laikėsi išmaniųjų telefonų rinkos apžvalgininkas Benas Evansas, kuris teigė, kad panaši situacija kartojosi, kai „Motorola“ ketino paduoti „Google“ į teismą dėl „Android“ patentų, tačiau „Google“ įsigijus telefonų gamintoją, tokios kalbos nurimo.
Verta pridurti, kad „Microsoft“ iki dabar nepasekė „Google“ pavyzdžiu ir nepradėjo orientuoti savo pelno kūrėjų nuo programinės įrangos kūrimo link prietaisų gamybos. Populiariausios nešiojamų ir stacionarių kompiuterių programinės įrangos kūrėjai nėra išleidę nė vieno telefono savo vardu.
Čia į pagalbą ateis „Nokia“. Niekam neturėtų kilti abejonių, kad „Microsoft“ turi pakankamai potencialo ir resursų, kad sukurtų rimtą konkurentą „Samsung“ ar „Apple“. Vienintelis dalykas ko trūko kompanijai – išmaniųjų gamybos patirtis, kurią technologijų milžinas įgijo nusipirkdamas „Nokia“.
Nuo šiandien „Microsoft“ turi nuosavą mobiliųjų telefonų gamintoją, kuris neabejotinai ir toliau naudos „Windows“ operacinę sistemą. Dar daugiau, Billo Gateso įkurtos kompanijos įsigyti „Nokia“ patentai leis šiai išvengti su patentavimu susijusių tiesinių kliūčių su kuriomis neretai susiduria kiti išmaniųjų telefonų gamintojai.
Augs dėmesys „Lumia“
Nenuostabu, kad dabar jau motininė „Nokia“ kompanija „Microsoft“, daugiausia dėmesio skirs produktams, kurie kuriami su tiesiogine šios priežiūra.
„Microsoft“ vadovas Setve’as Ballmeris, spaudos konferencijoje, sekusioje po pranešimo apie „Nokia“ įsigijimą užsiminė besidžiaugiantis būsimu bendradarbiavimu.
„Mes labai džiaugiamės, kad kelis metus trunkantį bendradarbiavimą galėsime įprasminti artimesniais ryšiais. Džiaugiuos galėdamas kalbėti apie tokius produktus, kaip „Nokia Lumia“ ir esu tikras, kad ateityje kuriami produktai pranoks dabartinius laimėjimus“, – pasakojo apie pasitraukimą iš „Microsoft“ vadovo posto neseniai pranešęs S. Ballmeris.
Dabartinis „Microsoft“ pirkinys šiek tiek priartins kompaniją prie „Apple“, mat abi technologijų gigantės kontroliuos tiek programinės įrangos, tiek ir fizinių įrengimų gamybą ir vystymą. Vis dėlto lieka neaišku, koks likimas laukia didžiosios dalies „Nokia“ modelių, kurie konkurencinėje kovoje nusileidžia konkurentams iš Pietų Korėjos ir JAV.
Tikėtina, kad dižioji dalis nepelningo verslo atsidurs negailestingose optimizavimo rankose, o visas dėmesys bus sutelktas į išmaniųjų telefonų rinką, kurioje „Nokia“ ir „Microsoft“ dar tik bando įsitvirtinti.
