Lietuvos turizmo asociacijos vykdančiosios direktorės Mildos Plepytės-Rainienės teigimu, pastaruoju metu lietuviai kelionių neatsisako, jų skaičius kaip tik auga, tačiau planavimas tampa atsargesnis: daugiau dėmesio skiriama lankstesnėms sąlygoms, draudimui, o taip pat siekiama sutaupyti keliones planuojant iš anksto.
Savo ruožtu kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ vykdomoji direktorė Baltijos šalims Olga Belova teigė, kad geopolitiniai neramumai, gamtos stichijos pastaruoju laikotarpiu lietuvius išbando vos ne kiekvienais metais, tad turizmo sektorius turėjo išmokti greitai prisitaikyti prie šios naujos realybės.
„Žmonių noras keliauti niekur nedingo. Pernai Lietuvoje suskaičiuota apie 2,43 mln. įvykusių išvykstamųjų turistinių kelionių, o tai yra maždaug 3,4 proc. daugiau nei 2019 m. Šiandien keičiasi ne pats noras atostogauti, o kelionių planavimo įpročiai“, – Eltai komentavo O. Belova.
Nors dalis keliautojų įsivaizduoja, jog nutikus krizei visada pagelbės valstybinės institucijos, Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Aistės Stakėnienės teigimu, pagrindinė ministerijos užduotis yra teikti patikimą informaciją apie rizikas ir užtikrinti konsulinę pagalbą. Tačiau, anot jos, patys keliautojai atlieka esminį vaidmenį pasirūpindami savo saugumu.
„Prieš vykstant į kelionę patariame susipažinti su aktualia rekomendacija keliaujantiems ir įvertinti riziką. Taip pat raginame užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijos kelionių registracijos sistemoje, atsisiųsti mobiliąją programėlę „Keliauk saugiai“, kuri leis turėti visą svarbiausią informaciją vienoje vietoje“, – Eltai sakė A. Stakėnienė.
Pasak O. Belovos, po pandemijos atsiradęs URM „šalių šviesoforas“ tapo svarbiu orientyru, padedančiu įvertinti galimas rizikas. Ji taip pat pabrėžė, jog savarankiškai keliaujantys asmenys patys sprendžia, ar paisyti rekomendacijų, kai tuo metu kelionių organizatoriai privalo jų laikytis ir neorganizuoja skrydžių į raudona ar juoda spalva pažymėtas šalis, taip padidindami keliautojų saugumą.
Taip pat nemažai iššūkių, pašnekovės teigimu, kelia ir vietiniai oro erdvės sutrikdymai. Pasak O. Belovos, jei skrydžiai atidedami ar smarkiai vėluoja, išvykstantys keliautojai turi apgalvoti, ką daryti su užsakytų viešbučių rezervacijomis, ne Vilniaus miesto gyventojams papildomai gali prireikti nakvynės Vilniuje.
„Dėl tų pačių priežasčių grįžtančiųjų namo lėktuvai gali būti nukreipiami į kitus artimiausius oro uostus. Visa tai kainuoja papildomai, tad mūsų patarimas – nepamiršti ne tik apsidrausti kelionės draudimu, bet ir detaliai išsiaiškinti dar prieš kelionę, ką dengia draudimas, kad vėliau būtų galima susigrąžinti pinigus“, – sakė ji.
Tuo metu M. Plepytė-Rainienė pažymėjo, jog keliaujant su organizatoriumi atsakomybės pasiskirstymas skiriasi nuo savarankiškos kelionės.
„Ištikus nenumatytoms situacijoms licencijuotas kelionių organizatorius atsako už savo klientus, tad turi pasirūpinti keliautojais, suteikti reikiamą pagalbą ir saugiai juos pargrąžinti. Savarankiškai keliaujantis keliautojas su visais iškilusiais rūpesčiais tvarkosi pats“, – nurodė pašnekovė.
Pasak jos, planuojant kelionę verta įvertinti rezervacijų keitimo ir atšaukimo sąlygas, pasirūpinti tinkamu draudimu bei numatyti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams.
Savarankiškų keliautojų draudimas dengia ne viską
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pastebėjo, kad, draudimo bendrovių duomenimis, geopolitiniai iššūkiai nėra dominuojanti problema.
„Keliautojai dažniausiai patiria virškinimo negalavimų, persišaldo, juos užklumpa virusai. Antroje vietoje rikiuojasi įvairūs nelaimingi atsitikimai, kelionių trikdžiai, jungčių praradimai, trečiųjų asmenų veikos sukelti nuostoliai. Daugiausia žalų registruojama Lietuvos turistų pamėgtoje Turkijoje. Antroje vietoje rikiuojasi Egiptas, jį seka Ispanija, Vokietija“, – Eltai nurodė A. Romanovskis.
Be to, jis pažymėjo, kad didelio žalos masto įvykiai, susiję su kariniais veiksmais, pilietiniu karu ar terorizmu, įprastai laikomi nedraudžiamaisiais. Vis dėlto paaštrėjus krizei Artimuosiuose Rytuose, dalis draudimo bendrovių į sutartis jau įtraukia alternatyvaus bilieto, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimą, jei oro erdvė uždaroma dėl karo veiksmų.
O. Belova atkreipė dėmesį, jog svečioje šalyje ištikus nenumatytiems įvykiams, keliaujantys su kelionių organizatoriais gauna papildomą teisinį ir logistinį užnugarį.
„Pagrindiniai saugumo rodikliai keliaujantiems su kelionių organizatoriumi yra įtvirtinti įstatymais. LR Civilinis kodeksas numato, kad kelionių organizatorius atsako už tinkamą visų organizuotos kelionės sutartyje numatytų paslaugų įvykdymą, nepriklausomai nuo to, ar tas paslaugas faktiškai teikia pats organizatorius, ar jo pasitelkti paslaugų teikėjai – viešbutis, vežėjas, vietinis partneris ir kt.“, – sakė ji.
Kaip pavyzdį ji pateikė atvejį, kuomet dėl karinės eskalacijos buvo uždarytas Jungtinių Arabų Emyratų oro uostas. Anot jos, situacija pareikalavo ypatingo sutelktumo, o svarbiausiu akcentu visada liko keliautojų saugumas.
„Nepaisant bendro šoko ir didelio neapibrėžtumo pirmosiomis krizės dienomis, keliautojų grįžimas į Lietuvą iš esmės vyko sklandžiai ir daugeliu atvejų pagal jų kelionės dokumentuose numatytus terminus. Tiems, kurie norėjo grįžti anksčiau, ieškojome ir organizavome galimybes tai padaryti“, – pabrėžė O. Belova.
Ji paaiškino, kad net ir force majeure atvejais kelionių organizatorius privalo apmokėti būtino apgyvendinimo išlaidas, siekiančias iki trijų nakvynių bei organizuoti grįžimą, o turimi tikslūs klientų sąrašai bei turimas partnerių tinklas leidžia optimizuoti teikiamą pagalbą.
Savo ruožtu URM kanclerė A. Stakėnienė pabrėžė, kad valstybės institucijos nelaimės atveju taip pat prisideda prie piliečių saugumo, tačiau jų pagrindinė užduotis yra teikti konsulinę pagalbą.
„Tai gali būti pagalba susisiekiant su artimaisiais, informacijos apie saugumo padėtį teikimas, konsultacijos dėl galimų išvykimo būdų, ryšio palaikymas su vietos institucijomis ar tarptautiniais partneriais, taip pat pagalba praradus dokumentus ar patekus į nelaimę. Krizinėse situacijose labai svarbi koordinacija ir komunikacija – tiek su Lietuvos piliečiais, tiek su kitomis valstybėmis, Europos Sąjungos partneriais ir vietos institucijomis“, – sakė URM kanclerė.
