Auganti Kinija – lyg kūdikis, kuriam dar reikia išmokti elgtis su pasauliu, išskirtiniame interviu ,,Ekonomika.lt” sakė Honkongo ekonomistas Kui Wai Li. Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią...
Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią euro zoną tik tada, jei ši išpildys jos keliamas sąlygas.
Į Kiniją pradedama žvelgti kaip į euro gelbėtoją. Ar pritariate tam? Kiek tai kainuotų Europai?
Kinija jau prieš keletą mėnesių pasiūlė savo sąlygas, kai Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy pakvietė Kiniją padėti spręsti problemą, bet ši iškėlė sąlygą ir paprašė, kad Europos Sąjunga (ES) pripažintų ją rinkos ekonomikos šalimi. Nemanau, kad ES galėtų tai padaryti. Šis klausimas jau tapo politinis.
Kaip jis galėtų plėtotis?
Manau, Kinija galėtų prisidėti prie ES problemų sprendimo, bet ji nenorės supirkti per daug euro zonos valstybių vertybinių popierių, nes šis klausimas lieka Europos reikalas.
Kinija šioje pasaulio dalyje neleis daug grynųjų. Paprastai jos pinigai nusėda Azijoje, Afrikoje, kur yra naftos. Šaliai reikia resursų. Statistikos duomenimis, kas mėnesį į Kinijos gatves išvažiuoja apie milijoną naujų automobilių. Įsivaizduokite, kiek degalų jiems reikia.
Taigi šia prasme Kinija labiau domisi energetika ir ES reikalai nėra jos reikalai. Esu tikras, kad dauguma ES lyderių sveikintų Kinijos įsitraukimą, bet nemanau, kad taip nutiks.
Ar nemanote, kad Kinijai sutikus gelbėti skęstančią euro zoną, Europa turėtų pamiršti Tibeto klausimą, žmogaus teisių pažeidimus?
Mano nuomone, reikalavimas pripažinti Kiniją rinkos ekonomika bus pakartotas. Šis reikalas gali tapti politinis, bet nemanau, kad galėčiau tai komentuoti, nes labiau domiuosi ekonomika.
Statistika rodo lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą, kokias perspektyvas brėžiate jūs?
Kinija auga jau tris dešimtmečius ir šis augimas siekia beveik 10 proc., taigi lėtėjimas natūralus. Labiausiai tikėtina, kad ateityje šalies augimo rodikliai bus stabilesni ir sieks 6–8 proc.
Šiandien Kinija tampa eksporto ekonomika, bet 2008 metų krizė jį labai sumažino. Mes tampame labiau priklausomi nuo pasaulio. Įsibėgėjus krizei šalies eksportas krito 30–40 proc. Augant vidaus vartojimui, galime kalbėti apie galimą importo augimą.
Taigi ateityje Kinija pirks daugiau, eksportuos mažiau, o tai reiškia, kad prekybos deficitas bus mažesnis ir bus mažiau spaudimo Kinijos valiutai – renminbi. Pasaulis iš to taip pat išloš, nes galės daugiau eksportuoti į Kiniją.
Šalies rinka yra didelė ir tai tik pradžia. Per praėjusius 30 metų Kinija daug davė pasauliui, dabar atėjo metas pasauliui duoti Kinijai.
Kitas svarbus aspektas yra žemės ūkis: pastaraisiais metais vis daugiau žemdirbių keliasi gyventi ir dirbti į miestus, tad maisto pramonė šalyje nebeauga. Didėjant gyventojų skaičiui tikėtina, kad Kinija turės pirkti maisto iš kitų pasaulio dalių, galbūt importuos daržovių ar pieno produktų iš Europos.
Ar doleriui silpstant ir apleidžiant pasaulio valiutos pozicijas juanis šiandien pajėgus užimti jo vietą?
Doleris menksta, euro zona patiria problemų, todėl natūraliai kyla klausimas: kas toliau? Ir čia Kinija pasiūlo, kad juanis gali tapti pasaulio valiuta. Vis dėlto nemanau, kad viskas taip paprasta, nesutikčiau, kad juanio statusas šiuo metu gali būti toks aukštas.
Juanis – dar jauna valiuta. Jei ji rytoj taptų atvira pasauliui, kiltų valiutų krizė. Neatmetu, kad ateinantį dešimtmetį ji silps. Reikia galvoti, kas nutiks, jei ateis lietinga diena.
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad Kinija nesugebės pralenkti JAV taip greitai kaip tikėtasi, o XXI amžius liks JAV dominavimo amžius. Pritartumėte?
Kalbų ir labai futuristiškų, kartais net propagandinių yra daug. Manau, JAV išliks pirmoji ekonomika dar mažiausiai 40–50 metų. Žinoma, augančios Kinijos reikia laukti, bet tai kelia iššūkių kitoms šalims pirmiausia dėl ideologinių skirtumų.
Ar Kinija sugebės įveikti JAV, sunku pasakyti. Žvelgdamas iš ekonomikos pusės, aš kalbėčiau apie vadinamąją G2, t. y. bendrą JAV ir Kinijos ateitį. Žinoma, šalia yra Indija, Pietų Korėja.
Kinija auga, bet pažiūrėkite į jos eksportą. JAV eksportuoja brangius aukštųjų technologijų gaminius, Kinija – pigias žemos kokybės prekes, jos eksportas netvarus. Krizė parodė, kad Kinijos eksportas gali sustoti bet kada, jei pasaulis nepirks jos prekių. Jos eksporto prekes gali gaminti bet kas – Lietuva, Indija ar Meksika.
Aš matau augančią Kiniją, bet ne pakeičiančią dabartines stipriausias ekonomikas. Ji labai jauna ir nežinia, kaip bet kuris jos veiksmas paveiks pasaulį, – ji kaip kūdikis, dar turintis išmokti elgtis.
Ar aplinkui matote valstybių, kurios galėtų tapti antrąja Kinija?
Kai viena valstybė auga, paprastai iš to pelnosi ir kaimynės. Jei auga JAV, auga ir Kanada, jei kyla Japonija, kyla Korėja, Honkongas ir Singapūras.
Šiandien kyla klausimas, kas augs kartu su Kinija. Kinišką ateitį įžvelgčiau Pietryčių Azijos valstybėse – Singapūre, Malaizijoje, Filipinuose, Indonezijoje. Nors jas skiria jūros, ekonominiai šių valstybių ciklai labai panašūs. Be to, šios šalys plėtoja glaudžius santykius su Kinija, todėl sulaukia daug investicijų.
Auganti Kinija gali tapti iššūkiu arba rinka. Pavyzdžiui, Honkongas su Kinija turi prekybos susitarimą. Užsieniečiams siūlau: atvykite čia, įkurkite bendrovę ir eksportuokite į Kiniją be muitų. Taigi Kinijos kaimynės yra naudingos visiems, nes per jas galima viską padaryti saugiau ir švariau.
Pietryčių Azija turėtų domėtis visas pasaulis, įskaitant Lietuvą. Per šias ekonomikas jūs galite nekeldami kojos į Kiniją prieiti prie jos rinkos.
CV: Kui Wai Li
Honkongo, Kinijos ir visos Azijos ekonomikos ekspertas
Honkongo miesto universiteto ekonomikos ir finansų departamento docentas, APEC studijų centro direktorius
Studijavo ir stažavosi Honkongo Raimondi koledže, Didžiojoje Britanijoje Keningtono koledže, Londono universitete, Harvarde
Šešių knygų ekonominėmis temomis autorius
