Nebent ir tau Dievas užmiršo įteikti instrukciją, ką daryti, kai vieną širdį ir akis nuo kitų skiria šimtai ar tūkstančiai kilometrų. Kad ir kuriam pasaulio taške būtum, nustebinti artimuosius kiaurą parą savo skambučiu gali ir be instruktažo. Tyrimų kompanijos „GfK“ ir „Samsung“ atliktas gyvenimo būdo indeksas LIVING atskleidė, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos piliečių kiekvieną dieną su artimaisiais dalinasi informacija skambindami, rašydami žinutes ar elektroninius laiškus. 73 proc. jų su artimaisiais bendrauja socialiniuose tinkluose, 70 proc. siunčia nuotraukas, o 67 proc. apklaustųjų naudoja vaizdo skambučius.
Jausmą, kai tu negali susitikti kada tik panorėjęs, puikiai žinanti atlikėja Ingrida Kazlauskaitė džiaugiasi dėmesį jai ypač brangiems žmonėms galėdama parodyti ir skambučiais. Juk svarbiausia ne forma, o dėmesys.
Su artimais žmonėmis dainininkė per dieną susiskambina keletą kartų. „Ryte palinkiu geros dienos, vakare aptariam, kaip sekėsi diena. Nors mobiliosios technologijos labai įtraukia, yra puiki išeitis, neatsitraukiant nuo darbų ir nesusitinkant su tau brangiu žmogumi, bent jau brūkštelėti socialiniame tinkle ar trumpąja žinute ir parodyti, kad apie jį galvoji, kad jis tau brangus“, – pastebi I. Kazlauskaitė.
„Vardan svaiginančios karjeros, didesnių profesinių galimybių, mokslo ar ilgai brandintos svajonės gyventi mieste, kuris tau beprotiškai patinka, tenka kažką paaukoti – ir, dažniausia, tai būna betarpiškas bendravimas su artimaisiais. Tačiau tai, kad tau brangaus žmogaus nėra šalia, dar nereiškia, kad jis tapo nepasiekiamas. Tyrimas rodo, kad lietuviai atstumo ar galimybės susitikti gyvai nebuvimą puikiausiai sprendžia mobiliosiomis technologijomis“, – sako „Samsung“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.
Vilniaus universiteto lektorius, psichologas dr. Antanas Kairys sako, kad pačios technologijos kai kur žmogaus gyvenimą gali supaprastinti ir palengvinti, kitur – kelti naujų iššūkių. Internetas, o dabar ir mobiliosios technologijos leido plėtotis romantiniams santykiams per atstumą, lengviau susipažinti, organizuoti virtualias darbo komandas ir t. t. Naudą galima įžvelgti kiekvienoje gyvenimo srityje.
„Žinoma, žmogui tenka dorotis su vis gausėjančiu informacijos srautu, saugumo klausimais ir pan. Bet kaip ir bet kuri technologija, taip ir mobiliosios technologijos nėra savaime nei geros, nei blogos, svarbiau – kaip ir kam jas naudojame. Natūralu, jog keičiasi bendravimo būdai, vieni jų leidžia lengvai spręsti darbinius klausimus, kiti susisiekti su toli esančiais giminaičiais, treti – galbūt išvengti nemalonaus bendravimo..“, – sako A. Kairys.
Pasak psichologo dr. Antano Kairio, žmonės tik dažnai linkę sakyti, jog „technologijos keičia bendravimą“, „žmonės nutolsta dėl interneto“, „susvetimėjimą sukėlė Facebook‘e“. Tačiau psichologas abejoja, ar tai tiesa. Vykdyto technologijų vaidmens Baltijos šalių gyventojų įpročiams ir gyvenimo būdui tyrimo duomenys rodo, kad 30 proc. apklaustųjų technologijos padeda jausti artimesnį ryšį su tėvais, 37 proc. – su broliais, 36 proc. – su vaikais, 46 proc. – su anūkais ir 47 proc. – su vaikinu ar mergina.
Tačiau žmogaus esminius psichikos ypatumus kažin ar galima pakeisti. Greičiau jau žmonės tiesiog randa naujų būdų patenkinti seniems poreikiams. Pavyzdžiui, tėvai, kurie duoda savo vaikui planšetinį kompiuterį „kad netrukdytų“, tikėtina, kad seniau būtų vaikui padavę dėlionę ar kokį kitą žaislą. Tėvai, kurie nekreipia dėmesio, kad jų paauglė duktė kiaurą parą „mirksta“ Facebook‘e, tikriausiai per daug nesistebėtų, jei ji neaišku ką ištisomis dienomis veiktų mieste.“, – pokalbį baigia pašnekovas.
