Šis scenarijus, pasak ekonomistų, kol kas mažai tikėtinas. Rinkos ekspertai akcentuoja, kad Europai daug labiau turi rūpėti ne naftos, o dujų kaina.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pasaulio dėmesio centre Hormūzo sąsiauris, kurį kasdien kerta milijonus barelių naftos ir kitų naftos produktų gabenantys laivai.
Po amerikiečių smūgių Irano parlamentas pritarė sprendimui uždaryti Hormūzo sąsiaurį, vedantį į Persijos įlanką. Sėkmingas bandymas užblokuoti sąsiaurį dar smarkiau pakeltų pasaulines naftos kainas, o tai reiškia ir brangesnius degalus Lietuvoje.
„Mes turime suprasti, kad nafta gegužės mėnesį kainavo 60-65 dolerius už barelį, šiandien kainuoja 78 dolerius, tai tas Izraelio-Irano konfliktas padarė tam tikrą savo veiksmą. Šio konflikto kaina vidutiniam lietuviui, kurio kuro bakas yra apie 60 litrų, užpildymas kainuoja šiai dienai keturis eurus brangiau negu jis kainavo gegužės mėnesį“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Nors Donaldas Trumpas žadėjo per 2 savaites apsispręsti, ar Jungtinės Valstijos puls Iraną, tarptautinės rinkos smūgio tikėjosi būtent praėjusį savaitgalį. Dėl to rizika jau anksčiau atsispindėjo naftos kainoje.
Prognozių yra pačių įvairiausių. Jei Iranas sutrikdytų tanklaivių judėjimą, pasekmės būtų skaudžiausios.
„Jeigu konfliktas aštrės, Iranas sugalvos uždaryti Hormūzo sąsiaurį, yra prognozės, kad naftos kaina gali pakilti iki 120 dolerių už barelį. <...> Dabartinėje situacijoje apie 10 dolerių pakilimas, kažkur apie 15 centų dyzelinui. Benzinui mažiau – nepilnai 10 centų“, – aiškino „Viada“ mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius.
Mano, kad blogiausio laukti nereikia
Pesimistiškiausiu scenarijumi dyzelino litro kaina galėtų viršyti 2 eurus. Tiesa, ekonomistai mano, kad blogiausio laukti nederėtų. Esą pačiam Iranui nenaudinga blokuoti sąsiaurį.
„Valstybė, kuri labiausiai nukentėtų teoriškai, jeigu Iranas uždarytų Hormūzo sąsiaurį, yra Kinija. Kinija yra labai didelis Irano sąjungininkas, labai didelis iranietiškos naftos importuotojas. Hormūzo sąsiaurio uždarymas pirmiausia labai pakenktų Kinijos ir Irano ekonominiams ir politiniams santykiams, ir pakenktų pačiam Iranui per pajamų kritimą“, – kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai tai pat akcentuoja, kad Europai turi labiau rūpėti ne naftos, o dujų kaina.
„Dujų kaina europietiškose rinkose pakilo daugiau nei 6 procentais. <...> Europos Sąjunga tiesiogine prasme yra labai mažai priklausoma nuo naftos importo iš Arabų pusiasalio. <...> Europa nemažai importuoja dujų iš Kataro, o Kataras eksportuoja savo dujas į Europą būtent per Hormūzo sąsiaurį“, – sakė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, jei pasaulyje 10 procentų pabrangtų ir nafta, ir dujos, Lietuvoje prekių ir paslaugų infliacija gali padidėti puse procento.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:











































































































































































































































