Iki 50 tūkst. eurų kainuojantiems elektromobiliams parlamentarai siūlo taikyti mažesnį, 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kai įprastinis tarifas dabar yra 21 proc.
Pasiūlymo autorių teigimu, tokia mokestinė lengvata, kartu su jau veikiančiomis valstybės kompensacijomis, elektra varomą transporto priemonę pirkėjui galėtų atpiginti net iki 10 tūkst. eurų.
Tai leistų elektromobilių kainoms pagaliau susilyginti su tradiciniais automobiliais ir paverstų ekologišką transportą masiniu, o ne prabangos pasirinkimu.
Detalizuodamas PVM lengvatos poreikį, parlamentaras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį į neišvengiamą realybę – aukštos degalų kainos niekur nedings, todėl tiesioginis elektromobilių atpiginimas taptų veiksmingiausiu įrankiu spartinant žaliąją transformaciją šalyje.
Be to, naujoji tvarka iš esmės palengvintų įmonių automobilių parkų atnaujinimą, nes šiuo metu veikianti valstybės paramos sistema verslui dažnai tampa neįveikiamu biurokratiniu barjeru.
„Valstybės paskatos turi ribotą poveikį didelių įmonių atsinaujinimui, nes jos dažnai naudodamos valstybės pagalbą pasiekia valstybės pagalbos paramos ribą ir parama tampa neprieinama“, – aiškina S. Gentvilas.
Jis taip pat pastebi, kad pats subsidijų administravimas reikalauja didelių resursų tiek iš pačių įmonių, tiek iš valstybinių institucijų, todėl paprastas mokesčio sumažinimas leistų šių išlaidų išvengti.
Elektromobilių pardavėjai palaiko siūlymą jų pardavimus skatinti mokesčių (net tų, kurie niekada nevairuoja) mokėtojų pinigais. Tačiau kai kurie ekspertai jį kritikuoja, nes įsigyti elektromobilius ir taip labiau apsimoka pabrangus įprastiniams degalams.
Pasiūlymą palaiko
Automobilių gamintojų atstovai Lietuvoje siūlomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą sutinka palankiai.
„Renault“ viešųjų ryšių ir komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys atkreipia dėmesį, kad šis mokestinis pokytis esą neabejotinai taptų dideliu laimėjimu paprastiems gyventojams, ypač turint omenyje, kad tiesioginės valstybės subsidijos nėra begalinės.
„Siūlymas yra orientuotas labiau į privatų pirkėją, kuriam 5 tūkst. eurų parama ne visada bus pasiekiama, nes APVA fondas gali būti išnaudotas“, – atkreipia dėmesį M. Plukys.
„Įmonės pirkimo metu sumokėtų mažiau, bet ir susigrąžintų tik dvylika procentų. Verslo požiūriu tai neduoda papildomo finansinio pliuso, nes galutinė kaina įmonei lieka tokia pati“, – aiškina „Renault“ atstovas, pridurdamas, kad sumažintas tarifas tiesiog apribotų įmonių mokestinio manevro laisvę.
Visgi, vertindamas ilgalaikę perspektyvą, M. Plukys tokį politikų siūlymą laiko subalansuotu. Jo nuomone, tiesioginis kainos mažinimas per PVM prizmę yra kur kas saugesnis ir sąžiningesnis sprendimas, padedantis išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp privataus pirkėjo lūkesčių ir verslo interesų.
Pasiūlymą taikyti PVM lengvatą elektromobiliams palaiko ir „Auto-Bon Baltic“ vadovas Andrus Kuus.
Baltijos šalyse „Citroën“, „Opel“, ir „Peugeot“ atstovaujančios įmonės vadovas teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas yra strategiškai svarbus ir taiklus žingsnis.
Kadangi didelė kaina vis dar išlieka pagrindine kliūtimi, atpigęs ekologiškas transportas taptų prieinamesnis kur kas platesniam privačių pirkėjų ir verslo įmonių ratui, o tai leistų gerokai priartinti elektromobilių kainas prie tradicinių transporto priemonių.
Visgi A. Kuus atkreipia dėmesį, kad vien pritaikius finansinius svertus, masiniai vairuotojų įpročiai nepasikeis. Žmonėms reikia užtikrintumo, patogumo ir pasirinkimo laisvės.
„Kai elektromobiliai tampa finansiškai prieinami, jie natūraliai atsiduria pirkėjų akiratyje, ir tada tokie jų privalumai, kaip mažesnės eksploatacijos išlaidos ar kasdienis patogumas, gali tapti lemiamais veiksniais“, – pabrėžia įmonės vadovas.
Norint tikro proveržio, paskata turėtų būti didesnė?
„Audi“ importuotojo Latvijoje ir Lietuvoje bei „Volkswagen“ importuotojo Baltijos šalyse generalinis direktorius Justas Nekrošius Lietuvos elektromobilių rinką kol kas priskiria prie lėto augimo zonos. Nors elektra varomų transporto priemonių dalis paaugo nuo 6 iki 8 proc., Lietuvai dar toli iki Skandinavijos valstybių.
Pasak automobilių rinkos eksperto, pirmasis realus impulsas, išjudinęs pardavimus, buvo anksčiau priimta galimybė įmonėms atskaityti PVM už elektromobilius, kurių vertė siekia iki 50 tūkstančių eurų. Iki tol egzistavusios valstybės subsidijos apčiuopiamo proveržio nesukūrė, nes pirkėjams tiesiog reikėjo kur kas stipresnių finansinių paskatų.
Vertindamas naująjį politikų siūlymą taikyti 12 proc. PVM tarifą, J. Nekrošius skaičiuoja konkrečią naudą vartotojui. Dažniausiai elektromobilių kainoms svyruojant nuo 35 iki 50 tūkstančių eurų, toks mokesčio sumažinimas pirkėjui sutaupytų nuo 2,5 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų.
„Prie to dar prisidėtų 5 tūkst. eurų APVA parama. Bet tai nebūtų toks akseleratorius, kuris Lietuvą staiga paverstų greitai ar vidutiniškai elektromobilizmo rinką įsisavinančia šalimi“, – realistiškai situaciją vertina J. Nekrošius, prognozuodamas, kad dėl šio žingsnio elektromobilių rinkos dalis paaugtų dar maždaug dviem procentiniais punktais. Tai būtų apčiuopiamas, bet toli gražu ne stulbinantis augimas.
Be to, tikrąjį mokestinių lengvatų efektą šiuo metu gali užmaskuoti patys rinkos dėsniai. Automobilių salonuose jau dabar fiksuojamas bene dvigubai išaugęs pirkėjų susidomėjimas vien dėl į aukštumas šovusių tradicinių degalų kainų.
J. Nekrošiaus teigimu, degalinių švieslentės pačios priverčia žmones skaičiuoti, todėl priėmus PVM lengvatą pardavimai neabejotinai šokteltų, tačiau būtų labai sunku atskirti, kas lėmė didesnį pokytį – valstybės parama ar tiesiog brangūs degalai.
Pasiteiravus, ko iš tiesų reikia, kad Lietuvoje elektromobiliai taptų masiniu reiškiniu, automobilių verslo atstovas pabrėžia, jog technologiniai barjerai jau nebeegzistuoja.
„Šiuolaikinių elektromobilių nuvažiuojamas atstumas ir išvystytas krovimo stotelių tinklas leidžia be problemų keliauti po visą Lietuvą net ir žiemą. Vieninteliu ir pagrindiniu stabdžiu lieka kaina, kurią įveikti gali tik drastiški valstybės sprendimai.
Norvegijos pavyzdys rodo, kad jeigu norime tapti labai greitai besielektrifikuojančia šalimi, reikia apie 30 proc. ar gal net didesnės paramos, kad reikalai pajudėtų“, – akcentuoja J. Nekrošius.
Jo vertinimu, dabartinė APVA kompensacija sudaro tik apie 10–15 proc. automobilio vertės, todėl norint iš esmės pakeisti vairuotojų įpročius ir sparčiai perbraižyti šalies autoparką, valstybės finansinis skatinimas turėtų būti bent dvigubai stipresnis.
Dirbtinės paskatos iškreipia realybę
Nors politikų užmojai piginti elektromobilius skamba ambicingai, automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius tokias dirbtines skatinimo priemones vertina skeptiškai.
Jo teigimu, norint paspartinti ekologiško transporto plėtrą, papildomų mokestinių intervencijų nebereikia, nes šį darbą jau dabar efektyviai atlieka natūralūs rinkos dėsniai, ypač didžiulės degalų kainos.
„Žmonėms pradeda apsimokėti elektromobilis dėl degalų kainų, dar jeigu turi saulės elektrinę namuose. Toks man labiausiai aiškus ir patinkantis dalykas, kuomet žmonės renkasi degalų rūšį pagal savo gyvenimą, pagal poreikį, taip, kaip jam apsimoka. Visi kiti mokestiniai reveransai tiesiog iškraipo tą gyvenimą“, – pabrėžia V. Milius.
Pasak žinovo, brangstantis dyzelinas jau dabar keičia net ir pačių didžiausių skeptikų nuomonę. Tie vairuotojai, kurie dar neseniai elektromobilius vadino nesąmone, šiandien patys skaičiuoja atsipirkimą ir rikiuojasi prie pardavėjų durų. Todėl eksperto neįtikina argumentas, jog valstybei būtina dar labiau įsikišti į natūraliai augančią rinką, kurioje automobilių pasiekiamumas ir taip didėja, o kainos antrinėje rinkoje krenta.
Be to, V. Milius atkreipia dėmesį į visiškai priešingas tendencijas kitose Europos valstybėse. Kol Lietuvoje ieškoma būdų, kaip vairuotojams padalinti daugiau meduolių, kitos šalys elektromobilių privilegijas po truputį naikina.
Kaip pavyzdį ekspertas pateikia Austriją ir Slovėniją, kur elektromobilių savininkai kelių mokesčius moka lygiai taip pat, kaip ir vairuojantys tradicinius automobilius, nes infrastruktūros dėvėjimasis nepriklauso nuo to, koks variklis suka ratus.
Vertindamas galimą PVM lengvatos įtaką pirkėjų psichologijai, ekspertas įžvelgia ir dar vieną riziką – neracionalius sprendimus. Iš asmeninės konsultavimo patirties jis pastebi, kad lietuviai yra itin jautrūs akcijoms ir neretai nusiperka ne tą automobilį, kurio iš tiesų norėjo, o tą, kuriam pritaikyta didžiausia nuolaida.
„Automobilį juk perki penkeriems metams, kodėl pirkai nuolaidą, o ne tą, ką norėjai?“ – retoriškai klausia V. Milius ir priduria, kad elektromobilis pats iš savęs privalo būti geras ir praktiškas daiktas, o ne valstybės vilionių objektas.
Anot jo, dabartinė situacija, kai valstybė per specialias programas jau išmoka tūkstantines kompensacijas, yra visiškai pakankama. Tolesnis rinkos formavimas turėtų vykti organiškai.
„Neskatinčiau, nieko nedaryčiau. Geri tie elektromobiliai – nusiperki ir važiuoji, tau apsimoka, moki susiskaičiuot, kad tavo šeimos važiavimams tinka“, – apibendrina ekspertas, palikdamas išimtį tik tuo atveju, jeigu Lietuvai iškiltų reali Europos Sąjungos baudų grėsmė už neįvykdytus ekologijos įsipareigojimus.
Visais kitais atvejais, anot V. Miliaus, dirbtinis posūkis link elektromobilių šaliai nėra strategiškai būtinas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
