Vis dėlto didelė pradinė šilumos siurblio įrengimo kaina atbaido ne vieną, tad kyla klausimas: ar tai atsiperka ir ar toks namų šildymo būdas yra ekonomiškiausias?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Lietuvos energetikos agentūra suteikia paramą geotermonio šildymo įsirengimui, ne tik šilumos siurbliams oras–vanduo. Kodėl, jūsų vertinimu, žmonės rečiau renkasi geoeterminį šildymą?
J. Bielskus: Spėju, kad kaina. Nes geoterminiam šildymui įprastai įrengiami vertikalūs gręžiniai su zondais.
Tarkime, jeigu pastatui reikia trijų gręžinių, tai vien gręžinių įrengimas, ypač kai lauke labai šalta, gali kainuoti daugiau kaip 7 tūkst. eurų. O tai yra labai didelė investicija.
Todėl žmonės nueina pigesniu keliu – nusiperka šilumos siurblį, pigiau įsirengia ir turi. O geoterminis šildymas, tikrai galime pripažinti, kad, bėgant metams, veiktų efektyviau.
Per visą laikotarpį, naudojant tokį šilumos siurblį, ypač per speigus, su problemomis praktiškai nesusidurtumėte – kaip veikia, taip ir veiktų.
M. Nagevičius: Aš gal, sakyčiau, kad galima nebūtinai vertikalius daryti – galima daryti ir horizontalius. Bet tam tu turi kieme, maždaug metro gylyje, nukasti visą gruntą, išvedžioti tuos vamzdynus, viską užpilti.
Jeigu pas tave namas jau įrengtas, tai turbūt nėra labai patrauklu visą savo gerbūvį – pievelę, krūmus, hortenzijas ir visa kita – su ekskavatoriumi nustumti ir paskui vėl užstumti.
Bet jeigu namas statomas iš naujo, tai statybų metu tikrai verta apie tai pagalvoti – tiesiog panaudoti kiemą tam gruntui, iš kurio paimama šiluma, maždaug metro gylyje išvedžiojant tuos vamzdelius.
Tuomet tai nebūtų taip brangu, nes statybų metu vis tiek tą gruntą stumdai. O tame metro gylyje temperatūra visą laiką siekia maždaug 5 ar 10 laipsnių. Ir net jeigu lauke 20 laipsnių šalčio, tavo šilumos siurblys vis tiek veikia efektyviai, nes garintuvas ima šilumą iš pakankamai aukštos temperatūros aplinkos – iš grunto.
Ar tokia investicija ilgesniu laikotarpiu atsiperka?
M. Nagevičius: Jeigu namas jau pastatytas ir reikia iš naujo pakeisti, sakykim, gamtinių dujų katilą ar malkinį katilą į šilumos siurblį, tai turbūt neatsipirks, nes per daug kainuoja.
Bet jeigu yra naujas namas, tai tos papildomos investicijos, ko gero, turėtų atsipirkti.
Tik reikia žiūrėti – yra visokiausių variantų. Esu matęs, kur yra, pavyzdžiui, tvenkinys greta. Dar vienas variantas – kai namas stovi šalia upės. Tokių nėra daug, bet būna. Tada galima nusivesti ir pasiimti šilumą iš vandens, ir tai gali būti dar pigesnis variantas.
Reikia žiūrėti, kur stovi namas, kokios yra galimybės ir tada skaičiuoti atsiperkamumą. Taip paimti ir pasakyti, kad visais atvejais atsiperka arba visais atvejais neatsiperka, neišeina.
Bet taupiausias būdas vis tiek turbūt išlieka šildymas malkomis?
M. Nagevičius: Jeigu neskaičiuojame įdedamo darbo, laiko, t.y. malkų kapojimas, sukrovimas, nešiojimas, vėliau mėtymas į katilą, jei vertiname, kad asmeninis laikas nemokamas, tada taip, tai pats pigiausias būdas.
Jei palygintumėme šilumos siurblius oras–vanduo ir žemė–vanduo – ar galima daryti tiesioginę išvadą, kad geoterminis šildymas (žemės–vanduo) vis tiek turi pranašumą?
M. Nagevičius: Jei yra galimybė, tikrai siūlyčiau tą variantą panagrinėti, pasiklausinėti rangovų, kiek tai kainuos, ir pasiskaičiuoti, nes sutaupymai tikrai nemaži – ypač šaltomis žiemomis.
J. Bielskus: Martynas teisingai pastebėjo – su horizontaliu kolektoriumi reikia truputėlį atsargiau, nes viskas priklauso nuo sklypo dydžio – koks jis didelis, koks mažas – kartais gali tiesiog nepakakti sklypo.
Bet geoterminis turi dar vieną privalumą – vasaros laikotarpiu galime turėti, „nemokamą vėsą“ – pasivėsinti patalpas nenaudojant kompresoriaus. Tai iš principo labai pigus atvėsinimo būdas.
Todėl, jeigu kalbame apie naują objektą, naują pastatą, geoterminis, vertinant ir vėsinimą, gali būti labai patraukli investicija.
Reikia tai vertinti kompleksiškai. Negalima vertinti tik šildymo – reikia žiūrėti visą kompleksinį sprendimą.
O kaip dėl hibridinių šilumos siurblių?
M. Nagevičius: Tokiu atveju nereikia išlaikyti seno malkinio katilo, nes pats įrenginys susideda iš šilumos siurblio dalies ir, pavyzdžiui, dujinės dalies šildymui.
Kai lauko temperatūra labai žema ir efektyvumas mažėja, o galios trūksta, sistema sustabdo šilumos siurblį ir automatiškai įjungia dujinį katilą.
Tokiu atveju elektros vartojimas neišauga iki labai didelio lygio. Tai turi papildomų privalumų.
Pavyzdžiui, jeigu yra kvartalas, kuriame daug pastatų turi šilumos siurblius, ir nukritus temperatūrai visi pradeda vartoti daug elektros, gali būti, kad to kvartalo elektros galios neužteks ir gali įvykti avarija.
Kad taip nenutiktų, reikėtų stiprinti tinklą, investuoti daug lėšų, nors 11,5 mėnesio tie pajėgumai nebūtų naudojami.
Todėl, kad to nereikėtų ir nebūtų avarijų rizikos, galbūt vietoje vieno paprasto šilumos siurblio būtų geriau skatinti hibridinius sprendimus.
Tačiau tam, kad tai apsimokėtų gyventojams, tokie siurbliai turėtų būti labiau skatinami, kad žmonių motyvacija sutaptų su tuo, kas visai sistemai yra geriau.
Kai valstybės, energetikos sistemos ir gyventojų interesai sutampa, paprastai viskas vyksta darniai ir plėtra yra sklandi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
