Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Vardan Lietuvos“ pirmininku Virginijumi Sinkevičiumi.
Į koaliciją ėjote su aiškiu tikslu šeimos politiką paversti prioritetu. Ar kitų metų biudžeto projekte matote savo reikalavimus?
Mūsų pagrindiniai reikalavimai liečia šeimos paketą. Niekada nebandėme nieko apgaudinėti, kad išmokos staiga sukels demografinį sprogimą, tačiau čia svarbus sąžiningumas. Kai šeimos išeina tėvystės ar motinystės atostogų, jos praranda pajamas, nors į „Sodrą“ tėvai būna įmokėję daugiau, nei gauna atgal.
Džiaugiuosi, kad į mūsų siūlymą atsižvelgta: nuo liepos mėnesio šios „lubos“ naikinamos, todėl šeimos galės ramiai susitelkti į vaikų auginimą neprarasdamos turėtų pajamų.
Kaip keisis parama būstui?
Prieiga prie būsto yra vienas didžiausių šeimų iššūkių. Didiname paramą būstui net tris kartus – tai padės išvengti „žiurkių lenktynių“, kai daugybė šeimų likdavo nieko negavusios.
Kartu naikiname biurokratines kliūtis ir suteikiame gyvybingumo regionams. Iki šiol gavus paramą vieną kartą, o šeimai augant ir prireikus didesnio būsto, paramos antram gauti nebūdavo galima. Dabar taisyklės keičiamos taip, kad parama būtų skiriama pagrindiniam šeimos būstui, o ne tik pačiam pirmajam.
Biudžeto projektas sulaukė daug kritikos dėl deficito ir augančių skolų. Kaip bendrai jį vertinate?
Didžiausias iššūkis kol kas yra chaotiškas biudžeto pristatymas. Esame atsakinga jėga ir suprantame, kad valstybė be biudžeto būti negali. Deficitas daugiausia susidaro dėl indeksavimo – praėjusios ir dabartinės Vyriausybės susitarimų su senjorais, mokytojais, kultūros darbuotojais, pareigūnais bei slaugytojais. Tai grupės, kurių atlyginimai ir taip maži, todėl labai sudėtinga nuspręsti kam nepridėti finansavimo. Kita dalis – 5 proc. finansavimas gynybai, kuris dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra būtinas.
Tačiau stebina laisvas riedėjimas link 3,8 proc. deficito. Finansų ministerija nepateikia konkrečių siūlymų, kaip peržiūrėti mokestinę politiką ar sumažinti viešojo administravimo išlaidas. Agentūrų aparatas po ministerijomis išlieka didelis, o bendras nurodymas susimažinti išlaidas pusę procento tikslo nepasieks – niekas neatliks tikrųjų namų darbų.
Taip pat turime atkreipti dėmesį į nedarbo išmokas. Pasiekėme ribą, kai 3 mėnesius gaunama iki 1600 eurų (priklausomai nuo pajamų) išmoka neskatina žmogaus skubėti grįžti į darbo rinką.
Siūlo stabdyti degalų kainų augimą
Degalų kainos toliau kyla, tačiau konkrečių ministerijos siūlymų nematome. Kaip spręstumėte šią problemą?
Nereaguoti į degalų kainas yra klaida, nes jos tiesiogiai veikia visų kitų prekių kainas. Demokratai pateikė aiškų planą: jei 10 centų akcizo sumažinimas atrodo per didelis biudžetui, alternatyviai registruosime viršpelnio mokestį. Iš jo lėšų galėtume bent keliems mėnesiams finansuoti akcizo sumažinimą ir išlaikyti balansą.
Dabar gyventojai moka milžinišką kainą, o turintys galimybę vyksta piltis degalų į Latviją ar Lenkiją, kur skirtumas siekia apie pusę euro. Vien per praėjusį mėnesį dyzelino pardavimai Lietuvoje krito beveik 9 proc. Jei koalicijos taryboje mūsų planui nebus pritarta, laukiame alternatyvų, tačiau kol kas jų niekas nepasiūlė.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
