„Išplauta“ duobė ar išblukę kelio ženklai žalos pridaro kas antram vairuotojui

Žiemos šalčių ir darganos „išplauta“ duobė kelyje, nelygūs asfaltas ar neaiškūs, išblukę kelio ženklai – beveik kas antro (46 proc.) Lietuvos vairuotojo automobilio žalos priežastys, kilusios dėl prastos kelio būklės. Tai atskleidė „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas.

Maždaug kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs vairuotojas (25,8 proc.) teigė, kad jo automobilis buvo apgadintas, įvažiavus į duobę gatvėje; kas penktas tvirtino patyręs žalą dėl nelygios ar kitokios nekokybiškos kelio dangos (pavyzdžiui patyrė žalos važiuodamas žvirkeliu).

„Įvažiavus į duobes, gali nukentėti ne tik pakaba, ratlankiai ar padangos. Neretai pridaroma daug didesnės žalos – prakertamas karteris ar radiatoriai, sugadinamos po bamperiu sumontuotos detalės, kitos itin jautrios elektroninės sistemos, suveikia saugos oro pagalvės. Pavyzdžiui didžiausia „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo kliento patirta žala dėl duobių, kuomet buvo sugadinta automobilio pneumatinė pakaba ir kiti agregatai, siekė virš 10 tūkstančių litų“, – pasakoja Agnius Gučius, „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas.

Pasak jo, didžiausia rizika stipriai apgadinti automobilį dėl prastos kelio būklės kyla kasmet vasario–balandžio mėnesiais, kai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes, kitus kelio dangos nelygumus ir jų nesimato.

REKLAMA

„Esant tokioms vairavimo sąlygoms, patariame sumažinti įprastą važiavimo greitį, ypač atsargiai įveikiant apsemtus kelio ruožus. Jei vis dėlto, nepavyko išvengti skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės ir dėl to automobilis buvo apgadintas, turėdami KASKO draudimą nepatirsite nuostolių”, – pažymi A. Gučius.

„Vilmorus“ tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausias procentas apklaustųjų, patyrusių žalų dėl prastos kelio būklės, yra tarp Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio respondentų (61,8 proc.). Sostinėje tokių respondentų dalis siekia 40,7 proc.

Mažiausia dalis nukentėjusių dėl nekokybiškų kelių – tarp mažesnių miestų (36,5 proc.) bei kaimo vietovėse (36,8 proc.) gyvenančių apklaustųjų.

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose transporto srautai itin dideli, todėl ir kelio danga reikalauja didesnės ir nuolatinės priežiūros. Nepaisant vairuotojų skundų didmiesčiuose, pastebime, kad situacija dalyje jų pastaraisiais metais gerėja, nes kelininkai stengiasi imtis tvarkyti kelio dangą iškart, kilus grėsmių, nelaukdami pavasario“, – sako Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas.

„Vilmorus“ gyventojų apklausą atliko 2013 m. vasario 7–17 dienomis. Jos metu apklausti 1004 respondentai visoje Lietuvoje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų