REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio nuosmukis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai ir institucijos. Įmonės pagamino ir pardavė mažiau prekių ir paslaugų. Jei tokios tendencijos užsitęs, bus dar daugiau problemų?

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio nuosmukis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai ir institucijos. Įmonės pagamino ir pardavė mažiau prekių ir paslaugų. Jei tokios tendencijos užsitęs, bus dar daugiau problemų?

REKLAMA

Per tris šių metų mėnesius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 3,6 proc. mažesnis nei praėjusių metų pradžioje, paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad toks ūkio susitraukimo tempas yra trečias didžiausias per pastaruosius 20 metų.

BVP nuosmukis rodo, kad šalies įmonės mažina veiklos apimtis. Dėl to ilgainiui jos gali pradėti atleidinėti darbuotojus, mažinti ar bent nedidinti jų atlyginimų, mažiau investuoti ir kurti naujų darbo vietų.

Be to, mažėjant ūkio aktyvumui valstybė gali surinkti mažiau mokesčių, tad norint vykdyti visus įsipareigojimus, gali tekti daugiau skolintis.

REKLAMA
REKLAMA

Slaptas veiksnys

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad toks BVP nuosmukis viršijo tiek jo paties, tiek kitų prognozuotojų lūkesčius.

„Įdomu, kad buvo toks didelis neatitikimas tarp fakto ir prognozių, ypač turint omenyje, kad tos institucijos, kurios turi priėjimą prie daug operatyvinių duomenų: Finansų Ministerija ar Lietuvos bankas, matant jų prognozes, tokio nuosmukio tikrai nebuvo įskaičiavusios.

REKLAMA

Toks ketvirčio Lietuvos BVP nuosmukis apskritai yra trečias didžiausias per 20 metų. Ir mes labai išsiskiriame iš kitų ES valstybių, kurios kol kas yra paskelbusios savo pirmo ketvirčio BVP lūkesčius viršijančius rezultatus“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje komentavo ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, kad pramonė, mažmeninė prekyba ir transportas pirmą ketvirtį smuko, visi matė ir to tikėjosi.

„Tačiau akivaizdu, kad neįvertinome dydžio. Tikėtina, viena iš to priežasčių, pernelyg neįvertinta, kad labiausiai smuko tų pramonės sektorių gamyba, kurių ir pridėtinės vertės indėlis į BVP yra didžiausias (baldai, medienos gaminiai ir chemija). 

REKLAMA
REKLAMA

Gali būti, kad neįvertinome ir transporto sektoriaus pokyčių pirmą ketvirtį. Tačiau vis vien toks BVP nuosmukis atrodo didelis ir slepiantis kažkokį specifinį papildomą pirmo ketvirčio veiksnį, kurio beveik visi neįvertinome“, – svarstė T. Povilauskas.

Recesija ne tik techninė?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis priminė, kad ekonomikos krizė yra neprognozuotas, pavojingas lūžis, sudėtingas laikotarpis, problema, neturinti aiškaus ir lengvo sprendimo.

„Kas yra techninė recesija? Kai du iš eilės ketvirčius BVP pokytis yra neigiamas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įvertinus sezoniškumą). Tokio reiškinio daug kas gali ir nepastebėti, ypač jei jis susijęs tik su kelių sektorių trumpalaikiu paklausos susvyravimu“, – socialiniame tinkle komentavo N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat priminė, kad ekonomikos depresija – tai ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo. 

„Vaizdžiai skirtumą tarp šių reiškinių apibūdino JAV prezidentas Haris Trumanas – recesija yra kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai kai bedarbiu tampi tu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3 proc. mažesnis nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) ir 3,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai nėra tik techninė recesija“, – įspėjo ekonomistas.

Sunkūs bus visi metai?

„Invl“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad pastaruoju metu pagrindinių ūkio sektorių plėtros rezultatų kartelė iškelta labai aukštai. Ją peršokti šiemet esą neįmanoma, tad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo, prognozuoja ekonomistė.

REKLAMA

„Daugelis aplinkybių ūkio viduje ir išorėje per šiuos metus stipriai pablogėjo: karas pašonėje, nestabilios energetikos nešėjų kainos, stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, sumenkęs konkurencingumas, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis likvidumas, prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir mažėjančios vidaus vartojimo apimtys.

Taigi, tokiomis sąlygomis vargiai įmanoma pagerinti sėkmingo popandeminio sprinto rezultatą“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos šiuo metu silpsta visos ūkio plėtros kolonos, jas veikia nepalankūs veiksniai.

„Nors kainos šiemet taip stipriai nebeaugs ir turėtų būti mėnesių, kuomet stebėsime defliaciją, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą. 

REKLAMA

Sunkėjat skolų aptarnavimo naštai, o infliacijai atsitraukiant gerokai lėčiau nei norėtųsi, lėšų liks mažiau ir vartotojai privalės peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti dalies ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tai lems prastesnius vartojimo ir vidaus rinka mintančių veiklų rezultatu“, – komentavo ekonomistė.

Nors 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumo raida buvo silpnesnė, nei numatyta, tikimasi palankesnės ekonomikos raidos antrąjį pusmetį. 

Darbuotojų neatleis ir didins atlyginimus?

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas tikisi, kad antra šių metų pusė bus palankesnė šalies ūkio augimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai visų pirma sietina su darbo rinkos atsparumu. Vertinant išankstiniais duomenimis, darbo rinkos padėtis yra geresnė, nei tikėtasi, – žemesnis, nei laukta, nedarbo lygis, palankesnė dirbančiųjų skaičiaus raida ir darbo užmokesčio augimas.

Toks darbo rinkos atsparumas kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį“, – aiškino D. Imbrasas.

Pasak jo, pastarųjų mėnesių infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželio mėn. darbo užmokesčio augimas jau turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti.

„Taip pat visus šiuos metus namų ūkių perkamąją galią didins ir su 2023 m. valstybės biudžetu priimti sprendimai, kurie didina namų ūkių pajamas ir apribojo energijos išlaidų augimą“, – komentavo LB ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų