„Neturime apsiriboti didžiausiais penkiais miestais ir norime paskatinti kurortinius ir kitus miestus įdiegti mažos taršos zonas“, – mažos taršos zonų poveikio pristatymo renginyje sakė Akvilė Danielė.
„Iš ministerijos pusės, jeigu reiktų kokio teisinio reguliavimo pagalbos, gerosios praktikos ar dokumentacijos parengimo, tai visą laiką pakonsultuosime ir pasiruošę tam padėti“, – BNS po renginio teigė viceministrė.
Viceministrė: „Rezultato tikimės artimiausiu metu“
Anot jos, kiekviena savivalda pati sprendžia dėl mažos taršos zonos įrengimo, tačiau ministerija tikisi aktyvių jų veiksmų: „Rezultato tikimės artimiausiu metu“.
„Turėtų būti noras užtikrinti, kad būtų padidinta oro švara, sumažinti transporto srautai, pagerinta gyventojų judėjimo galimybė (...) ir pats paprasčiausias aplinkosauginis – gyventi švaresnėje ir geresnėje aplinkoje kiekvienam iš mūsų“, – BNS sakė A. Danielė.
Viceministrės teigimu, mažos taršos zona nėra tik ribojimas ar papildomas apmokestinimas: „Mes darome investiciją ateičiai, kad mūsų vaikai gyventų švaresniuose miestuose.“
Už pažeidimus – administracinė atsakomybė
Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą savivaldybės nuo 2025 m. sausio 1 d. turėjo nustatyti mažos taršos zonas didžiuosiuose miestuose ir kurortuose. Po Seimo pataisų, įsigaliojusių 2025 m. gruodžio 15 d., šis įpareigojimas liko penkiems didiesiems šalies miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui. Kitos savivaldybės tokias zonas gali įsivesti savanoriškai, įvertinusios savo poreikius ir galimybes.
Šiuo metu Lietuvoje formuojasi skirtingi mažos taršos zonų įgyvendinimo modeliai. Kaunas tapo pirmuoju miestu, įgyvendinusiu veikiančią zoną – nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. senamiestyje taikomas 2 eurų įvažiavimo mokestis, apimantis pirmąją nemokamą stovėjimo valandą. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, po zonos įvedimo transporto srautai, ypač tranzitinis eismas, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu.
Vilniuje mažos taršos zona nuo 2025 m. pradžios nustatyta dalyje senamiesčio. Šiuo metu ji veikia kaip teisiškai apibrėžta teritorija, sudaranti galimybes etapais įgyvendinti papildomas eismo reguliavimo ir kontrolės priemones taršiam transportui. Eismo reguliavimas sostinės senamiestyje dabar vyksta per jau galiojančius mechanizmus – ribotą įvažiavimą į kai kurias gatves, kilpinio eismo sprendinius, stovėjimo reguliavimą.
Panevėžyje nuo šių metų vasario 1 d. miesto centre ribojamas „Euro 3“ taršos standarto neatitinkančių (senesnių ar labiau taršių) automobilių eismas, už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.
Šiauliai yra parengę mažos taršos zonos planą ir svarsto jo įgyvendinimo sprendimus, o Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos dvi mažos taršos zonos, kurių įtvirtinimo klausimai kol kas dar sprendžiami.
