Kai kurie jų, turintys komercinius automobilius ar sunkiasvoriams priskiriamus pikapus ar mikroautobusėlius, net gyvendami prie mokamos gatvės, turės pirkti vinjetę ir mokėti už tai, kad galėtų išvažiuoti į darbą ir grįžti namo. Labiausiai gyventojus piktina, kad mokamas kelio ruožas atsidūrė miesto teritorijos ribose.
Mokėti už kelią turės ne visi
Daugeliui kyla klausimas, ar dabar kiekviena kelionė S. Dariaus ir S. Girėno bei Babėnų gatvėmis kainuos? Svarbu pabrėžti, kad įprastų lengvųjų automobilių (vadinamoji B kategorija) vairuotojams už šį kelią mokėti nereikia.
Mokestis, vadinamas kelių naudotojo mokesčiu (e-vinjetė), galioja tik tam tikros kategorijos transporto priemonėms. Paprastai tariant, mokėti privalo tie, kurie kelią naudoja komerciniams ar krovinių pervežimo tikslams.
Mokėti kelių mokestį turės tie, kuri turi N1 kategorijai priskiriamus automobilius. Tai yra nedideli krovininiai automobiliai, dažnai vadinami „kablukais“ arba pikapais (iki 3,5 tonos). Būtent čia slypi didžiausia problema – kai kurie kėdainiečiai tokius automobilius naudoja kaip asmenines transporto priemones, tačiau pagal dokumentus jie priskiriami N1 kategorijai, todėl jie privalo pirkti vinjetę.
Taip pat mokestį mokėti reikės ir turintiems N2 ir N3 kategorijos automobilius, o tai yra didieji sunkvežimiai ir vilkikai.
Mokestį mokėti turės ir M2 ir M3 kategorijoms priskiriami autobusai ir mikroautobusai, kuriuose yra daugiau nei 8 sėdimos vietos keleiviams.
Tiesa, buvo manančių, kad mokesčiai bus apkrautas ir „Kėdbusas“, tačiau svarbu žinoti, kad tai nėra tiesa. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo transporto priemonių grupes, kurios yra atleidžiamos nuo mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais.
„Mokestis nemokamas už vietinio (miesto ar priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutų transporto priemones“, – aiškiai nurodoma įstatyme.
Kodėl kelias tapo mokamas?
Nuo 2025 m. liepos 1 d. valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (nuo 0 iki 53,4 km) buvo įtrauktas į mokamų kelių sąrašą. Tai apima ir Kėdainių miesto S. Dariaus ir S. Girėno bei Babėnų gatves.
Aiškindamas šio sprendimo motyvus, „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas teigia, kad pokyčiai buvo būtini norint suvaldyti sunkiasvorio transporto srautus.
„Sprendimas dalį krašto kelių įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą buvo priimtas siekiant užtikrinti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus.
Pastebėta, kad krovininis transportas, siekdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio magistraliniuose keliuose, net ir pailgindamas maršrutą dažnai rinkdavosi neapmokestintus krašto ar rajoninius kelius“, – situaciją komentuoja V. Radžiūnas.
Pasak jo, dėl tokio vairuotojų elgesio ne tik didėjo vietos gyventojų nepatogumai, bet ir sparčiau dėvėjosi keliai, kurie tiesiog nėra pritaikyti intensyviam sunkiasvoriam eismui.
Gyventojai piktinasi: „Gyvename prie mokamos gatvės“
Nors motyvai atrodo logiški, vietos gyventojai tai vadina nesusipratimu. Ypač tie, kurie vairuoja N1 kategorijos automobilius ir gyvena tiesiog prie pat apmokestintos gatvės. Kiekvienas išvažiavimas iš kiemo į miestą jiems dabar kainuos, nes e-vinjetė yra privaloma vos įvažiavus į apmokestintą ruožą. Kai kurie kraštiečiai jau tikina ir sulaukę baudų.
Žmonės tikisi, kad savivaldybė apgins jų interesus, tačiau kelias priklauso valstybei, o ne miestui, todėl savivaldybės rankos yra surištos.
Savivaldybė prašė miesto gatves išbraukti
Kėdainių rajono savivaldybė tikina, kad situaciją bandė spręsti, tačiau atsakymas iš aukščiau kol kas nedžiugina.
„Kėdainių rajono savivaldybė dar pernai liepos mėnesį raštu kreipėsi į AB „Via Lietuva“ prašydama svarstyti galimybę ir išbraukti iš apmokestinamų kelių sąrašo S. Dariaus ir S. Girėno bei Babėnų gatvių dalį nuo susikirtimo su J. Basanavičiaus gatve iki Kėdainių miesto ribos“, – nurodo savivaldybė.
Visgi Susisiekimo ministerija išaiškino, kad norint, jog gatvė būtų nemokama, savivaldybė turi ją perimti savo nuosavybėn.
Tai reiškia, kad Kėdainių rajonas turėtų pats mokėti už šių gatvių remontą, priežiūrą, valymą ir apšvietimą iš savo biudžeto, užuot naudojęsis valstybės lėšomis.
Panašu, kad tokie mainai savivaldybei būtų labai nenaudingi. Savivaldybės prašymas perimti tas gatves savivaldybės žinion „Via Lietuva“ nebuvo pateiktas, tad, kol kelias lieka valstybinės reikšmės krašto keliu, tol jame galios nustatyti mokesčiai.
Mokamų gatvių yra ir kituose miestuose
Verta paminėti, kad Kėdainiai nėra vienintelė „išimtis“ su miesto viduryje einančiomis mokamomis gatvėmis. Lietuvoje yra daugybė miestų, kurių pagrindinės gatvės kartu yra ir valstybinės reikšmės keliai, todėl jos apmokestintos krovininiam transportui.
„Kelių naudotojo mokestis už naudojimąsi mokamais valstybinės reikšmės keliais mokamas nepriklausomai nuo to, ar kelias eina per miesto teritoriją, ar ne“, – sako V. Radžiūnas.
Panašios situacijos yra Palangoje, Kretingoje, Kuršėnuose (kelias A11), Jonavoje, Ukmergėje, Utenoje bei Zarasuose (kelias A6).
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
